Žyma: politika

Pradingęs juokas: slaptumo politika žurnale „Šluota“

1956 m. atkurtas satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ kūrė humoro kultūrą, išnykusią atkūrus Nepriklausomybę. Koks buvo šis pradingęs juokas? Kokios buvo jo moralinės kritikos ribos? Kodėl jis daugelio prisimenamas su nostalgija? Kokia buvo šio juoko slapta politika, kvestionuojanti socialistinės visuomenės kūrimo normas?

Šias temas savo paskaitoje „Pradingęs juokas: slaptumo politika satyros ir humoro žurnale „Šluota“ gvildens Majamio universiteto (JAV) antropologė dr. Neringa Klumbytė. Apie žurnalą mintimis dalinsis dailininkas, karikatūristas ir edukatorius Kazys Kęstutis Šiaulytis, dailininkas, karikatūristas ir grafikas Jonas Varnas, dailininkas, karikatūristas Andrius Cvirka ir publicistas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Domas Šniukas.

Laukiame Jūsų balandžio 28 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (V a.).

Rusijos galios pavidalai A. Grigas knygose

grigasŠį mėnesį žurnalo „The New York review of books“ publikacijoje „The real power  of Putin“ („Tikroji Putino galia“) Benjamin Nathans pristato Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinei biografijai skirtas knygas, tarp jų –  vasarį leidyklos „Yale University Press“ išleistą Agnia Grigas knygą „Beyond Crimea: the new Russian empire“ („Anapus Krymo: naujoji Rusijos imperija“), kurioje Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė A. Grigas analizuoja Vladimiro Putino užsienio politiką, keldama klausimą, kaip Rusija perbraižys sienas posovietinėje erdvėje.

 

Putin has also waged a soft-power irredentist campaign to mobilize millions of ethnic Russians and Russian speakers in the “near abroad,” the former Soviet republics that now ring Russia’s western and southern flanks. And where a Russian political diaspora cannot be found, the political analyst Agnia Grigas shows in Beyond Crimea, Moscow creates one: via humanitarian assistance, media saturation, and widespread granting of Russian passports. But these efforts to recoup at least some of what was lost in 1991 have been both selective and opportunistic.

The Real Power  of Putin / Benjamin Nathans. The New York Review of Books. – 2016, sept. 29.

grigas_energy

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ši nauja knyga pasieks ateityje, skaitytojams galime pasiūlyti 2013 m. išėjusią A. Grigas knygą „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“), kurioje aptaria Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Energijos klausimas skirtas ir A. Grigas publikacija leidinyje „The Baltic States in the EU: yesterday, today and tomorrow“. Tekstas, pavadintas „Energy policy: the Achilles heel of the Baltic States“ („Energijos politika: Baltijos šalių Achilo kulnas“), laisvai prieinamas internete: http://www.delorsinstitute.eu/011-16347-The-Baltic-states-in-the-EU-yesterday-today-and-tomorrow.html

Virtuali paroda „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“

cdef6a43bc1b35b9e123b511eee1b7d6Birželio 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Antanas Dambrava. Pažymint sukaktį, Lituanikos skyrius parengė šiai įvairiapusei asmenybei skirtą virtualią parodą „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“. Joje Dambrava pristatomas kaip diplomatas, daug nuveikęs spaudos bei radijo žurnalistas, teisininkas, religinių knygų ispanų ir lietuvių kalbomis autorius.

Parodoje cituojami prisiminimai, šio autoriaus knygų ištraukos, taip pat pateikiamos nuorodos į virtualioje epaveldo sistemoje patalpintus leidinius – pradedant žaismingu literatūriniu laikraščiu „Parnaso aidai“, kurį Dambrava redagavo gimnazijos laikais. Taip pat galima paklausyti niekur kitur virtualiai neprieinamos ištraukos iš „Amerikos balso“ laidos „Antano Aukštaičio pastabos“, kurią Dambrava vedė pokariu, JAV.

Parodos pavadinime užsimenama apie Dambravos religingumą, atsispindintį visose jo veiklos srityse. 1991 metais Dambrava ragino JAV išeiviją susitelkti dėl atgimstančios Lietuvos, cituodamas šiuos popiežiaus Pauliaus VI žodžius: „Politika po religijos yra pati kilniausia forma artimo meilei vykdyti.“

Parodą inicijavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: Valdonė Budreckaitė ir Dalia Cidzikaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.

Naujos knygos apie politiką Baltijos šalyse

Londono universitetinio koledžo docentas Richardas C. M. Mole’as Baltijos šalių gyvenimą atidžiai seka nuo 1990 m. kovo 11 d. Šią istorinę dieną mokslininkas pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baltijos šalys yra išskirtinės: tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos narėmis.

Knygoje „The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos šalys nuo Sovietų Sąjungos iki Europos Sąjungos: tapatumas, diskursas ir galia pokomunistinėse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ ) regiono istorija apžvelgiama nuo Viduramžių, nors daugiausia dėmesio skiriama sovietmečiui ir pastariesiems dešimtmečiams. Autorius susitelkia į tautinei tapatybei reikšmingų įvykių analizę.

Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė Agnia Grigas aptaria santykių Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Šiai temai skirta jaunos mokslininės knyga „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“). Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskovoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Anglakalbis pokalbis su autore Ukrainos įvykių kontekste:

http://www.lithuaniatribune.com/65841/lessons-ukraine-can-learn-from-the-baltic-russian-energy-and-memory-politics-201465841/

Kovo 25 d. gimė Antanas Mockus

antanas-mockusAntanas Mockus gimė 1952 m. kovo 25 d. Bogotoje, Kolumbijoje. Antanas Mockus yra žinomas kaip Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras.

A. Mockus gimė lietuvių imigrantų Nijolės ir Alfonso šeimoje, kuri į Kolumbiją atvyko po Antrojo pasaulinio karo. 1969 m. Mockus su pagyrimu baigė prancūzišką mokyklą Liceo Francés Louis Pasteur de Bogotá. Vėliau iki 1979 m. studijavo matematiką Dižone, Prancūzijoje ir Kolumbijos nacionaliniame universitete. 1988 m. tapo filosofijos magistru tame pačiame Kolumbijos nacionaliniame universitete, kur buvo tapęs topologijos profesoriumi. A. Mockus prieš tapdamas politiku, buvo žinomas kaip Nacionalinio universiteto rektorius, prisidėjęs prie Konstitucijos kūrimo. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje. 2006 m. vasarį dalyvavo Kolumbijos prezidento rinkimuose remiamas „Indėnų judėjimo“, bet liko ketvirtas.

Antanas Mockus – temperamentingas žmogus, sostinės Bogotos gyventojus išmokęs gerbti gyvybę, ištraukęs milijoninį miestą iš ekonominės duobės.

Siūlome paskaityti straipsnį, išspausdintą savaitraštyje Literatūra ir menas >>>

Apie atmintį ir užmarštį tarptautiniuose santykiuose

Knyga_budryteNuo šiol Lituanikos skyriuje rasite naujutėlės knygos, kuri JAV studentams taps žinių apie Lietuvą šaltiniu, egzempliorių. Istorinės atminties problemoms skirtą monografiją „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“) su kolege iš Brazilijos Erica Resende sudarė dr. Dovilė Budrytė, JAV Georgia Gwinnett koledžo politikos mokslų docentė.

Mokslininkės laikosi nuomonės, kad tarptautiniai santykiai nėra vien pragmatinių interesų arena: tarptautinę politiką taip pat formuoja jausmai, kančia, atmintis ir užmarštis. Monografija padalinta į dvi dalis: pirmoji skiriama teoriniams debatams, o antrojoje pateikiamos istorinės atminties problemų įvairiose pasaulio vietose studijos. Šioje dalyje publikuojamas ir pačios D. Budrytės tekstas. Straipsnyje analizuojama, kaip Holokausto ir sovietinių represijų atvertos lietuvių istorinės atminties traumos veikia tarptautinius santykius.

Knygos viršelis primena kančią vaizduojantį Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Per sausio pradžioje bibliotekoje vykusį knygos pristatymą D. Budrytė kelis kartus pabrėžė, kad ją domina žmogiškumas ir bendrybė. Anot mokslininkės, Vakarų pasauliui derėtų atgręžti į žmogaus teises ir besivystančių šalių patirtis, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos.