„Pavadinimas Prarasto orumo beieškant glaudžiai susijęs su man rūpimu klausimu: kaip šių dienų Lietuvoje kalbėti ramiai, be isterikos ir sąskaitų suvedinėjimo, be neva patriotinių šūkavimų, bet ir be paniekos savo valstybei ir tautai, stengiantis pagrįsti ir aiškiai išdėstyti kiekvieną teiginį“, – naujos publicistikos darbų rinktinės pratarmėje rašo Tomas Venclova.
Autorius spėja, kad dabartinėje Lietuvoje veikiau laikomas kontraversišku publicistu negu poetu, eseistu, filologu: „Tai manęs anaiptol nedžiugina, bet juntu, kad publicistine veikla kartais privalau užsiimti, ypač jeigu dauguma nutyli ar (bent mano požiūriu) klaidingai suvokia reikšmingus kraštui klausimus. Publicistika yra vienas iš būdų vykdyti pareigą tėvynei.“
Autoriaus straipsniai jau buvo surinkti keliose knygose (tarp naujausių– su šviesaus atminimo Leonidu Donskiu parašyta Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje), tačiau knygos anglų, rusų, lenkų, švedų ir vengrų kalbomis ne itin lengvai randamos, todėl su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka, saugančia nuolat papildomą Tomo Venclovos kolekciją, buvo sumanyta išleisti šią rinktinę.
Knygos pradžioje publikuojami tekstai, susiję su T. Venclovos emigracijos istorija, po to sudėti įvairūs, paprastai politiniai, pasisakymai. Antrame skyriuje skelbiami straipsniai apie lietuvių santykius su kaimynais, toliau publikuojami straipsniai kultūrinėmis temomis bei interviu. Knyga baigiama atsiminimų pobūdžio esė. Kaip pažymi autorius, tekstai vietomis redaguoti, bet palyginti menkai, kai kurie spausdinami rusų, lenkų kalbomis.
Pačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.
Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – leidžia jau beveik penkis dešimtmečius gyvuojančius tęstinius mokslo darbus „Knygotyra“. Pirmasis darbų tomas išėjo 1961 m. pavadinimu „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai“, dabartiniu pradėtas leisti nuo 1970 m. Šiandien „Knygotyra“ yra pasiekusi brandos ir pripažinimo. Leidinys daugiasluoksnės struktūros: aprėpia knygos istoriografiją, šaltiniotyrą, knygotyros teoriją ir metodologiją plačiąja prasme, knygos meną, bibliografiją, kai kuriuos tarpdisciplininius dalykus, fiksuoja mokslo ir studijų kroniką, mokslo mokyklų ir mokslininkų ryšius.
Po paskaitos
Mums pagrindinis penktadienio renginys ir labai Lietuvoje lauktas svečias be abejo buvo lietuvių kilmės Kanados autorius 
Vasario 21-ąją mugės dalyviams pristatytas naujausias 1906 m. amerikiečių rašytojo 