Amerikietiška Lauryno Radziukyno mokykla Kurnėnuose

jpg450Lauryno Radziukyno mokyklos Kurnėnuose, netoli Alytaus, statyba pradėta 1934 m., po dvejų metų, 1936 m. mokykla jau pastatyta. Kurnėniškis L. Radziukynas emigravo į JAV, prasigyveno ir nutarė palengvinti gimtojo kaimo vaikų kasdienybę (artimiausia mokykla buvo labai toli). 1936 m. spalio mėnesį pamokas pradėjo lankyti 51 mokinys. Visus statybos darbus finansavo čia gimęs ir augęs Laurynas. Jis paaukojo 160 tūkst. litų, o apskrities valdyba pridėjo 11 tūkstančių litų. Visos statybinės medžiagos, mokykliniai suolai, lentos, stiklai langams buvo atvežti iš Čikagos, kur gyveno L. Radziukynas. Statybinė medžiaga ir inventorius buvo gabenami iš Čikagos į Niujorką, iš Niujorko plukdomi į Klaipėdą. Už atplukdytą krovinį reikėjo sumokėti 41 tūkst. litų muito mokestį. Iš Klaipėdos į Alytų inventorius atvežtas traukiniais, toliau į Kurnėnus – arklių traukiamais vežimais. Buvo atgabenti suolai, durys, langai, parketas, radiatoriai, čiaupai. Visos statybinės medžiagos amerikietiškos, mokyklos projektas taip pat buvo amerikietiškas. Tais laikais mokykla buvo pakankamai moderni, jos galėjo pavydėti net miestų mokiniai. „Lietuvos aidas“ 1936 m. apie Kurnėnų mokyklą rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodė savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“. Šiuo metu mokykla yra uždaryta.

Pagal: Aušra, 2015, Nr. 6, p. 18-19.

Lietuvos ir Australijos teatro aktorė

jpg435Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge. Toliau skaityti „Lietuvos ir Australijos teatro aktorė”

Tarp dviejų tėvynių

staponkutes-vok-knyga2015 m. Vokietijos leidykla LIT Verlag Expeditionen išleido eseistės ir vertėjos, filosofijos mokslų daktarės Dalios Staponkutės, gyvenančios tarp Kipro ir Lietuvos, knygą – „Iš dviejų renkuosi trečią“ vokiečių kalba. Tai knyga apie dvi tėvynes, apie įsišaknijimą kitoje šalyje, apie tapatybės paieškas.
Toliau skaityti „Tarp dviejų tėvynių”

Česlovui Milošui atminti

Česlovas Milošas 1911 m. birželio 30 d. - 2004 m. rugpjūčio 14 d.
Česlovas Milošas
1911 m. birželio 30 d. –
2004 m. rugpjūčio 14 d.

Niekad tavęs, mieste

Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti,
Ilgos buvo mylios, tačiau stūmė mane atgal it šachmatų figūrą.
Bėgau žeme, kuri sukosi vis greičiau,
Bet visados atsidurdavau ten: su knygom drobinėj terbelėj,
Įbedęs akis į bronzines kalvas už Šv. Jokūbo bokštų,
Kur varganas juda arklys ir žmogelis smulkus paskui plūgą,
Nebegyvas – ir vienas, ir kitas.
Taip, tas tiesa, nesuprato niekas bendruomenės anei miesto,
Kinų Lux ir Helios, Halperno ir Segalo iškalbų,
Vaikštynių Šv. Jurgio gatve, pavadinta Mickevičiaus.
Ne, nesuprato niekas. Niekam nebuvo skirta.
Tačiau kai gyvenimas minta vien tik viltim,
Jog išauš diena aštri ir perregima,
Tai labai dažnai skaudžiai gaila.

Berklis, 1963

Vertė Rolandas Rastauskas

Nauja knyga apie sovietų kovą su rezistencija

Statiev_virselis1943 m. pradžioje, pradėję pirmuosius reidus giliau į Vakarų Ukrainą, sovietų partizanai susidūrė su tūkstančiais vietinių kovotojų. Kai kurie iš jų turėjo šautuvus, dažnai – be taikiklių ar magazinų; kiti nešėsi tik kardus, iš dalgių pagamintas ietis, kirvius ar šautuvų imitacijas, padarytas iš langų skląsčių, kad žiūrint iš nuotolio atrodytų kaip tikri ginklai“, šiais sakiniais prasideda Alexanderio Statievo knyga „The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands“. 2013 m. Kembridžo universiteto leidyklos išleistoje knygoje analizuojama sovietų kova su antikomunistiniu pasipriešinimu Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai šie kraštai buvo  inkorporuoti į Sovietų Sąjungos sudėtį po Molotovo-Ribentropo pakto.

Daugiau apie knygą:

http://www.cambridge.org/us/academic/subjects/history/twentieth-century-european-history/soviet-counterinsurgency-western-borderlands#contentsTabAnchor

Apie autorių:

https://uwaterloo.ca/history/people-profiles/alexander-statiev

Iš emigrantų spaudos: kaip atsigaivinti karštą vasaros dieną?

Kai Lietuvoje termometro stulpeliai šoktelėjo iki + 30 laipsnių, ypač norisi ko nors lengvo. Šaltos sriubos – tikra atgaiva. Literatūroje daug rašoma apie šiltas sriubas ir jų naudą, tačiau šaltos sriubos ne mažiau populiarios.

pensininkas 1994 liepa nr7 p25 gaivinancios vasaros sriubos
Gaivinančios vasaros sriubos. Pensininkas, 1994,  liepa (Nr. 7), p. 25

Skandinavai kaip desertą siurbčioja šaltas vaisių sriubas, graikai gali pavaišinti atšaldyta vištienos sultinio sriuba, ispanai didžiuojasi savo gaspačio, Rytuose šaltos sriubos gardinamos mėtomis, o atogrąžų šalyse šis patiekalas gaminamos iš avokadų, kokosų pieno.

Emigrantinėje spaudoje galima rasti naudingų patarimų, kaip atsigaivinti karštą vasaros dieną bei įdomių, išbandytų šaltsriubių receptų. Siūlome ne tik perskaityti!

Leidinį Pensininkas rasite svetainėje Epaveldas  (spausti ant aktyvios nuorodos):

Gaivinančios vasaros sriubos. Pensininkas, 1994, liepa (Nr. 7), p. 25 

Kaip apsaugoti sveikatą karščių metu. Pensininkas, 1987, birželis (Nr. 6), p. 4

Pensininkas. 1987, Nr.6
Naudingi patarimai. Pensininkas, 1987, birželis (Nr.6), p. 4.