***
Mes deginom šią lempą vakarais.
Ant knygų plūdo tamsuma, sumišus
su kaistančio arbatinio garais
ir lagamino blizgesiu iš nišos.
Kai merkėsi nugąsdinta ugnis,
bičiulis taisė sumazgytą laidą,
idant, paneigę naktį ir pusnis,
save stebėtume iš kito laiko.
Ir jis atėjo. Dingo kambarys,
ir siela baigė perdeginti kūną
senajam jo gyventojui, kuris
paniekino šiaurietišką lagūną.
Dar žybčioja arbatinio ąsa.
Knyga ir atvirukas virš gobtuvo.
Bet sienų nebėra. Ir tik šviesa
gyva, dėkodama už tai, kas buvo.
Venclova, Tomas. Reginys iš alėjos: Eilėraščiai. – Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego / Samuel Brodowski. – Komorów : Wydawnictwo Antyk Marcin Dybowski, 1997. C(LKA)lenk.28/014
1850 m. P. Žegota Lvove išleido S. Brodovskio parengtą knygą, kurioje pateikiama Lenkijos Karalystės ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kariuomenės etmonų biografijos. Leidinys iliustruotas jų herbais ir portretais. Knyga perleista 1997 m. Leidinys naudingas visiems besidomintiems istorija.
Kamińska, Janina. Universitas Vilnensis, 1793–1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 420 p. C(LKA)lenk.50/012
Ši Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų dr. Janinos Kaminskos (Janina Kamińska) knyga – tai išsami XVIII–XIX a. Vilniaus universiteto istorijos studija. Autorė aptaria universiteto struktūrą, jo profesūros, studentų ir absolventų veiklą. Darbas grindžiamas Lenkijoje, Vilniuje bei Sankt Peterburge surinkta mažai žinoma archyvine medžiaga ir šių istorinių šaltinių analize.
Spalio 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė dalyvavo ir skaitė pranešimą Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Karas literatūroje ir kultūroje“.
Savo pranešime „Išvietinta atmintis: JAV lietuvių karo patirtys“ dr. Cidzikaitė pristatė 1995 metais JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pradėtą įgyvendinti „Sakytinės istorijos projektą“, kurio metu surinkta medžiaga supažindina su antrosios lietuvių emigracinės bangos JAV, dar vadinamos dipukais, traukimosi iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais aplinkybėmis, išgyvenimais ir traumine patirtimi, supažindino su sakytinės istorijos žanru, taip pat su juo susijusias problemas ir iššūkius.
Ši konferencija – tai jau antroji Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto konferencija, skirta karo refleksijoms kultūroje. Pirmoji, įvykusi 2013 m. gruodžio 6 d., buvo skirta JAV lietuvės rašytojos, aktorės ir režisierės Birutės Pūkelevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Šiųmetinėje konferencijoje dalyviai aptarė karo tematiką bei įvaizdžius istorinėje, literatūrologinėje, menotyrinėje, sociologinėje, kultūrologinėje perspektyvoje, aktualizavo karo patirtis lietuvių ir užsienio autorių kūryboje bei prisiminimuose.
Renginyje dalyvavo mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Lietuvos (Lietuvos edukologijos, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos karo akademijos) ir užsienio (Estijos, Latvijos, Ukrainos, Šveicarijos) universitetų.
Lietuvių kilmės Al Vaitį-Carter galime vadinti „Misteriu pirmuoju”. Savo gyvenime jis užsibrėžė tikslą – visur ir visuomet būti pirmuoju arba (blogiausiu atveju) – paskutiniuoju. „Misterio pirmojo” asmenybė labai domino žiniasklaidą. Dažnai apie jį buvo rašoma JAV spaudoje. Toliau skaityti „„Misteris pirmasis””
Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – leidžia jau beveik penkis dešimtmečius gyvuojančius tęstinius mokslo darbus „Knygotyra“. Pirmasis darbų tomas išėjo 1961 m. pavadinimu „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai“, dabartiniu pradėtas leisti nuo 1970 m. Šiandien „Knygotyra“ yra pasiekusi brandos ir pripažinimo. Leidinys daugiasluoksnės struktūros: aprėpia knygos istoriografiją, šaltiniotyrą, knygotyros teoriją ir metodologiją plačiąja prasme, knygos meną, bibliografiją, kai kuriuos tarpdisciplininius dalykus, fiksuoja mokslo ir studijų kroniką, mokslo mokyklų ir mokslininkų ryšius.
Naujausiame„Knygotyros“ numeryje publikuojamas Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės straipsnis „Tomo Venclovos knygų kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“. Pilnas tekstas (Knygotyra. 2015. Nr. 65 ) >> http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/8463/6333
Neseniai mūsų skyrių pasiekė Alvino Karpio su Billu Trentu parengta atsiminimų knyga „Alvin Karpis story“( „Alvino Karpio istorija“). XX a. 4 dešimtmetyje, kai JAV siautėjo ekonominė depresija ir gangsteriai, imigrantų iš Lietuvos sūnus kurį laiką buvo „Valstybės priešas Nr. 1“ („Public Enemy Number 1″) FTB sąrašuose, kol buvo sučiuptas FTB vadovo J. Edgaro Hooverio pastangomis. Karpis kalėjo garsiajame Alkatraso kalėjime. Kaip ir kaip vertintume šią asmenybę, legendinis gangsteris sulaukė tiek rašytojų, tiek filmų kūrėjų dėmesio, o suėmimo istorija dabar aprašoma oficialiame FTB puslapyje.