Paskutiniame šiemet Baltijos šalių diasporos paveldo tinklo Baltic Heritage Network („BaltHerNet“) naujienlaiškyje apžvelgėme svarbiausias pastarųjų mėnesių naujienas. Naujienlaiškyje rasite trumpą tekstą apie Jūratės Kazickaitės, Kazickų šeimos fondo prezidentės, apsilankymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat prisimenami diasporos kontekste reikšmingi renginiai, pastaruoju metu vykę Nacionalinėje bibliotekoje: poeto ir iškilaus intelektualo Tomo Venclovos 80-mečio paminėjimas, Neringos Skrudupaitės filmo „Rojaus atspindžiai pagal Birutę Mariją Galdikas“ peržiūra, susitikimas su filosofu, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesoriumi emeritu Kęstučiu Skrupskeliu,
Mėnuo: 2017 gruodžio
Nauji leidiniai: apžvalga diasporos tyrėjams : 2017-ųjų spalis-gruodis
Lietuvių diaspora
Balzekas Museum of Lithuanian Culture. – Chicago, Ill. : Balzekas Museum of Lithuanian Culture, [2000]. – 1 lankstinys (6 p.) : iliustr.
Lietuviai Amerikoje : [fotografijų paroda], Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilnius, 2007 / Jonas Kuprys. – [Chicago] : [Čiurlionio galerija], [2007]. – [20] p., įsk. virš. : iliustr.
Lithuanian Americans celebrate their native land in the 20th century. – [S.l.] : [s.n.], [2000]. – [4] p. : iliustr.
Lithuanian Hotline / Pranė Šlutienė, Valentinas Krumplis. – [S.l.] : [s.n.], [2011]. – 176 p. : iliustr., faks.
Antr. iš virš.. – Tekstas liet., angl.
ISBN 978-1-64008-805-4
No home to go to : the story of Baltic displaced persons, 1944-1952 / Balzekas Museum of Lithuanian Culture. – [Chicago, Ill.] : [Balzekas Museum of Lithuanian Culture], [2014]. – 1 lankstinys (8 p.) : iliustr., žml. Toliau skaityti „Nauji leidiniai: apžvalga diasporos tyrėjams : 2017-ųjų spalis-gruodis”
Sausio 9 d.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas
Sausio 9 d., 17 val. kviečiame į į parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymą Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Atidarymo renginyje dalyvaus:
prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius,
dr. Daiva Dapkutė,
dr. Ilona Strumickienė (Bučinskytė).
Toliau skaityti „Sausio 9 d.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas”
Kaip Matas Šalčius mokėsi anglų kalbos
Parengė Dalia Cidzikaitė
Vartant Mato Šalčiaus angliškai parašytus rankraščius, į akis krinta graži ir turtinga autoriaus anglų kalba. Tarp daugybės jo užrašų, laiškų ir kitos rankraštinės medžiagos surastas tekstas „Kaip aš pramokau anglų kalbos?“ (su viršuje užrašytu antruoju pavadinimu „Kokis geriausias būdas pramokti anglų kalbos?“) šmaikščiai pasakoja 1915–1919 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Šalčiaus istoriją.
Jis rašo, kad pirmiausia anglų kalbos tikėjęsis išmokti iš „senų amerikonų“, tad, vos atvykęs į svečią šalį, apsigyveno lietuvių šeimoje. Tačiau Šalčius netrukęs pastebėti, jog tų „senų amerikonų“ anglų kalbos žinios apsiriboja tik kasdieniais žodžiais, tokiais kaip „strytas“, „karas“, „gudbai“ ir kt. Tad praradęs viltį kalbos išmokti iš savų, Šalčius susirado vakarinę mokyklą. Bet ir čia jo laukė nusivylimas. „Aš buvau nelabai gražaus veido ir mokytojos visai neužinteresavau savimi – ji daugiau užsiėmusi buvo su juodaakiais, juodbruvais italijonais, kaip manimi ir kalbos moksle vėžliojau, kaip sakoma, vėžlio žingsniu <…>“, – rašo lietuvis.
Dėl tokios savo nesėkmės pasiskundęs bičiuliams, Šalčius išgirdęs iš jų pasiūlymą pamėginti nueiti į „hai-skulę“, t. y. vidurinę mokyklą. Tačiau ten jo nepriėmė, mat reikėjo parodyti pradžios mokyklos baigimo pažymėjimą. Tad Šalčiui neliko nieko kito, kaip griebtis seno ir išmėginto būdo – naujos kalbos mokytis skaitant knygas, šalia pasidėjus žodyną ir gramatikos vadovėlį.
Buvo pavasaris. Taip keletą dienų prie atviro lango su knygomis prasėdėjęs, vieną dieną Šalčius nugirdo kažką apačioje šnekučiuojant. Toliau tegul pasakoja pats autorius. „Žvilgtelėjau atsargiai pro langą: žiūriu susinešusios supamąsias kėdes sėdi dvi kaimynės airės, viena sena, antra jauna. Ir senoji, kad pasakoja jaunajai, tai pasakoja, tik žodžiai birte byra – kaip užaugo Airijoje pas tėvus, kaip susimylėjo su savo vyru, kaip jis išvažiavo į Kanadą, kaip ji pasekė paskui jo, kaip jie susitiko. Aš klausiaus, tūnodamas už lango, taip įdėmiai, kad nei nepajutau, kaip išėjo pora valandų.
Ant rytojaus apie tą pačią valandą vėl išgirdau kaimynes besišnekučiuojant ir išvydau vėl besėdinčias supamosiose kėdėse. Aš vėl išklausiau ausylai visą pasakojimą apie tolimuosius senosios gyvenimo nuotykius ir vėl nei nepajutau, kaip išėjo pora valandų. Toliau skaityti „Kaip Matas Šalčius mokėsi anglų kalbos”
Šventiškas radinys Nacionalinės bibliotekos knygoje
Bibliotekos knygose atrasti kalendoriaus lapelių, bilietų ar saldainių popierėlių yra įprasta. Kur kas rečiau pasitaiko aptikti kalėdaičių, vadinamųjų „plotkelių“.
Nedidelė knygelė, kurioje kolegė šiemet atsitiktinai aptiko sutrupėjusį kalėdaitį, yra iš Vilniaus kunigų seminarijos bibliotekos. Tai katekizmas vokiečių kalba, išleistas 1888 m. Augsburge: katekizmo, skirto Augsburgo vyskupijos liaudies mokykloms, 13-as leidimas „Katechismus der katholischen Religion für die Volksschulen im Bistume Augsburg“. (Tarp knygos puslapių taip pat slėpėsi Prancūzijoje L. Turgis Et Fils išleistas šventas paveikslėlis ir lapelis su ranka užsirašytu lotynišku tekstu.)
Kalėdaitis nėra toks senas kaip knygelė. Aišku, iš kur jis – iš Vilniaus. Nuspėjamas ir laikmetis: XX a. pradžia iki 1940 metų. Apie vietą ir datą galima spręsti iš lenkiško užrašo – PAMIĄTKA Z OSTROBRAMY.
O čia galima pasiskaityti apie restauruotą kalėdaitį (arba neapkirptą ostiją) iš Vilniaus universiteto bibliotekos parodos „Bibliotheca curiosa“:
2018 m. sausio 12–22 d.: Kauno IX forto muziejaus paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“
2018 m. sausio 12–22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ant laiptų į 3 a. atrijų, bus eksponuojama Kauno IX forto muziejaus parengta paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“ .
1918–1939 metai į naujausiųjų laikų žmonijos istoriją įrašyti kaip trumpa vis didesnių iššūkių draskomos sąlyginės taikos atkarpa tarp dviejų globalinių konfliktų. Pirmosios makabriškos – naują platų, viską niokojantį ginkluotą susidūrimą žadančios – prognozės pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Dar po dešimties metų, nacionalsocialistinei Vokietijai Europoje iškėlus revanšizmo vėliavą, tokie bauginantys perspėjimai tapo nuolatiniu informaciniu fonu.
Kad bent trumpam išsklaidytų slegiančią atmosferą, tuometė spauda nevengdavo naudoti satyros, juodojo humoro. Visa tai dažniausiai įsikūnydavo karikatūrose. Joms, nupieštoms lietuvių ar kitų šalių dailininkų, išspausdintoms pačiuose įvairiausiuose to meto Lietuvos leidiniuose, ir yra skirta ši paroda. Ja siūloma į lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“.