Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė


2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės“

Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką

Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrys. Susitikime su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene ir Lituanistikos skyriaus vadovu prof. dr. Dainiumi Vaitiekūnu bibliotekai perduotas J. Giedrio 2015–2018 m. kadencijos metu sukauptas archyvas, pristatantis gausius daugiaplanės veiklos rezultatus įvairiose kultūros ir meno srityse.

Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką“

„Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Valstybingumo erdvėje

LRT Plius „Pasaulio lietuvių žinios“ pasakoja apie renginius Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje.  Nuo sausio 7 d. čia eksponuojama „Lietuvių chartija“, dar žinoma kaip „Lietuvių charta“. 1949 m. birželio 14 d. Augsburge (Vokietija) Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) išleistas leidinys padėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindus. Kišeninio dydžio leidinį, telpantį į palto kišenę, pasklaidė, jo reikšmę aptarė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Sausio 9 d. Valstybingumo erdvėje visi norintieji galėjo susipažinti ir su  iškilaus Katalikų Bažnyčios ir užsienio lietuvių veikėjo – vysk. Pauliaus Antano Baltakio OFM – darbais Bažnyčiai ir Tėvynei. Pristatyta dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013710266/pasaulio-lietuviu-zinios-2019-01-13#wowzaplaystart=120000&wowzaplayduration=1243000

Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“

„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai  neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]

Toliau skaityti „Kaip austrai suko filmą „Birutės daina““

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.


1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris

Beje, tarp kitko, mielas Simanai, / jeigu susitiktumei Stanevyčią, / – siunčiu linkėjimų ir pasakyk, / kad jojo tėviškėj svečiai. / Čia daug praeivių ėjo ir praėjo, / palikdami nualintus laukus ir pievas. / Tur būt užmiršo mus gerasis Dievas, / kad mes to vargo klumpėm nebeišbrendam…

(Petras Gintalas. Atviras laiškas Simanui Daukantui Anapilyje)


Mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 8). Natūralu, kad daugiausia dėmesio skiriama Simonui Daukantui: 2018-aiais minėjome 225-ąsias istoriko gimimo metines. „Knygių aplinkoje sakoma, kad žmogus, draugaujantis su knyga, myli šviesą. Toks žmogus buvo Simonas Daukantas“, –  taip prasideda „Redakcijos žodis“.

Toliau skaityti „Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris“