Inspiracijos šaltiniu
gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai,
biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita
– asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių
įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir,
remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei
Vytauto Mačernio asmenybės.
Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.
Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.
Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“
2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2
Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.
Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis
Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.
„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.
Prieš 70 metų Kęstučiui
jo tėvų įrašyta lakoniška dedikacija atveria abu – ir istorinį, ir žmogiškąjį –
pjūvius. Išeivių maldaknygėje „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“, sudarytoje ir
spaudai parengtoje kun. A. Bardausko, išleistoje Pössnecke/Thüre (Vokietija),
ranka įrašytas tekstas: „Kęstutėli, Tu toli nuo Tėvynės priimi Pirmąją Šv.
Komuniją. Tebūnie Tau ši diena brangi ir nepamirštama. Tavo Tėveliai. 1949 m.
IV m. 24 d. Tremtyje“, mena nuo karo į Vokietiją pasitraukusių lietuvių likimą
ir išsaugotą tikėjimą geresne ateitimi. Nežinome nei Kęstučio pavardės, nei
kaip susiklostė jo tolimesnis gyvenimas. Šiandien apie jį ir už jį kalba tik
šis kuklus vos dviejų sakinių įrašas.
Remiantis istoriniais šaltiniais, maldaknygė „Viešpatie, pasigailėk mūsų!“ buvo pirmoji karo gale pabėgėlių stovyklose Vakarų Vokietijoje atsidūrusių lietuvių spausdinta knyga, išleista 1945 m. gegužės 7 d.
Balandžio 15 dienos vakarą nuo gaisro nukentėjusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą prisimename Juozo Tysliavos poetiniu žodžiu ir Vytauto Kasiulio į dangų kylančiu vaizdu:
Šiandien
Apie senąjį Paryžių,
Porą žodžių
Apie Notre-Dame.
Kolonados,
Kolonados.
Gera būtų mokytis
Iš jų tylėt
Ir šypsotis.
Kaip chimeros
Su ironija
Iš dvidešimto amžiaus
architektorių.
Ištrauka iš eilėraščio „Radio poema“ iš „Tysliava
Paryžiuj“, 1935 metai
