Autorius: LS

Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyvavo prezidentui Kaziui Griniui skirtos moksleivių viktorinos vertinimo komisijoje

Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka
Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka

Balandžio 27 d., LR Seime įvyko Lietuvos gimnazijų II–IV klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Renginys buvo skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų nario, gydytojo publicisto, visuomenės veikėjo Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka
Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka

 

Viktorinos organizatoriai siekė ne tik supažindinti su Kazio Griniaus asmenybe per gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą, bet ir atskleisti Lietuvos parlamentarizmo raidą ir demokratinių tradicijų kūrimą, ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą, tautinę savimonę ir pilietines, demokratines vertybes. Renginyje dalyvavo 17 moksleivių komandų iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Prienų ir Molėtų. Viktorinos nugalėtojais tapo Marijampolės marijonų gimnazijos komanda „Santaka“.

Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Portretas_apie 1930_F32-267Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas.   Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Balandžio 23-ioji – poeto Henriko Radausko gimimo metinės

1910 m. balandžio 23 d. gimė poetas Henrikas Radauskas.

Radauskas mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir vokiečių kalbą bei literatūrą, po to dirbo radiofone, Švietimo ministerijoje, leidykloje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, 1949 m. iš Vokietijos persikėlė į JAV. Ten ilgą laiką dirbo fizinį darbą, kol gavo vietą Kongreso bibliotekoje Vašingtone ir galėjo daugiau bendrauti su bičiuliu Alfonsu Nyka-Niliūnu, taip pat dirbusiu Kongreso bibliotekoje. Išeivijoje pasirodė Radausko eilėraščių rinkiniai „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Žaibai ir vėjai“ (1965) „Eilėraščiai (1965–1970)“ (1978).

PAVASARIS

„Dangus sudarė foną lapų,

Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtuali paroda, skirta A. Nykai-Niliūnui.
Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m.
Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtualios parodos, skirtos A. Nykai-Niliūnui. 

Žiedų, ir paukščių, ir šakų,

Ir parke vėjas krūmą kvapų

Pagavęs purtė už plaukų“

Ir saulė buvo kaip poetų

Garbė: ugninga ir sena, –

Turiu rašyt, kad ji spindėtų,

Kai jau seniai užges diena.

H. Radauskas. Strėlė danguje: eilėraščiai. – Chicago: Saulius, 1950

XVI a. LDK testamentai

Parengė Vytautas Smilgevičius

testamenty Testamentai –  retai skelbiama dokumentų rūšis. O juk tai vienas įdomiausių istorijos šaltinių, beveik fotografiškai tiksliai parodantis žmogaus šeimyninę, turtinę padėtį, istorijos procesų įtaką toms padėtims.

2012 m. Baltarusijos mokslininkai parengė ir išleido knygą Тастаменты шляхты і мяшчан Беларусі другой паловы ХVІ ст. (з актавых кніг Нацыянал’нага гістарычнага архіва Беларусі) –  XVI a. Baltarusijos šlėktų ir miestelėnų testamentai (iš Baltarusijos istorijos archyvo aktų knygų).  Kanceliarine slavų, rečiau lenkų kalba surašytuose 116 testamentų, parašytų 1568‑1600 m., matome to meto pasaulį. Toliau skaityti „XVI a. LDK testamentai”

Naujas leidinys apie JAV lietuvių muzikinę kultūrą

Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanistikos tyrimų skyriuje
Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos skaitykloje

Balandžio 19 dieną Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Klaipėdos universiteto prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos archyvui padovanojo praėjusiais metais Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistą savo monografiją Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai.

Balandžio 28 dieną LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į šios knygos pristatymą, kurioje dalyvaus ir monografijos autorė. Renginys vyks Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31), pradžia – 14 val.

Organizuojamas 3-iasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

2016 m. balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius organizuoja 3-iąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Jis vyks Lietuvos edukologijos universitete, II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31)

Programa

10 val. Seminaro pradžia, dalyvių prisistatymas prie kavos puodelio.

Tarpdalykinis seminaras „Lietuvių diasporos tyrimai: šaltinių įvairovė ir taikymas“, 2014 m.
Pirmasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras, 2014 m.

11 val. Penki lietuviškos diasporos pjūviai (po 15 min.)

  • dr. Kęstutis Raškauskas „Londono lietuvių istorijos rašymo problemos“
  • Ina Vaisiūnaitė „Elektroninių medijų beieškant: lietuviški archyvai JAV“
  • dr. Neringa Lašaitė-Markevičienė „Balys Sruoga egzode – Balzeko lietuvių kultūros muziejuje ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (Vandos Sruogienės archyvų apžvalga)“
  • Akvilė Šimėnienė „Disertaciją apie Birutę Ciplijauskaitę baiginėjant: netyrinėtos sritys, metodai ir perspektyvos“
  • dr. Laura Laurušaitė „Baltiška tapatybė diasporoje: perdangos ir prieštaros“
Antrasis diasporos tyrėjų seminaras, 2015 m.
Antrasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras, 2015 m.

12:30 val. LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdomi diasporos tyrimai.

13 val. Pietūs

14 val. Prof. dr. Danutės Petrauskaitės monografijos Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015) pristatymas.

Renginio partneris – Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas.