Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.
Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.
N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.
Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.
Peru lietuvių bendruomenė visai negausi. XX a. pradžioje į Peru atkeliavo lietuviai dvasininkai. 
Vasario pradžioje lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys pradėjo naujojo romano „Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Šiame romane R. Šepetys aprašo 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragediją, per kurią žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus. Knygoje pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie susitinka laive ,,Wilhelm Gustloff“.
1948 m. pagrindine lietuvių susitelkimo vieta tapo Kolumbija. Pirmieji lietuviai atkeliavo į Bogotos miestą, tačiau ilgainiui pasklido ir po kitus miestus: Medeljiną, Barankilją, Kalį. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo į Kolumbiją atvyko apie 1000 lietuvių. Daugelis išeivių dėl įsikūrimo problemų emigravo į JAV, Kanadą, Australiją. Tačiau tie, kurie pasiliko Kolumbijoje, stengėsi vystyti aktyvią kultūrinę veiklą.