Išleistas mokslinės konferencijos „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“ leidinys

11990620_1010330062362740_6725763958314850805_nJau parengtas šiais metais Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykusios mokslinės konferencijos „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“ elektroninis leidinys! Leidinyje publikuojamas Lituanikos skyriaus darbuotojos Deimantės Žukauskienės straipsnis „Žemaitė Amerikoje: kūrybinis ir kultūrinis palikimas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“. Jį galite atsisiųsti pdf formatu į savo kompiuterį arba galite konferencijos dalyvių pranešimus skaityti čia… >> http://maironiomuziejus.lt/upload/files/konferencija_pdf.pdf

Padėkos diena (Thanksgiving)

1988, nr. 11Kiekvienų metų lapkričio ketvirtasis ketvirtadienis amerikiečiams yra didelė šventė, šeimos ir futbolo vakaras – Padėkos diena. Tradiciškai šia proga artimieji ir draugai susirenka šventinei vakarienei, kurios metu patiekiamas keptas kalakutas, bulvių, spanguolių padažo, daržovių ir moliūgų pyrago. Padėkos diena kasmete oficialia švente JAV tapo 1863 metais. Tačiau jos ištakų reikėtų ieškoti derliaus šventėje, kurią 1621-aisiais piligrimai surengė Plimute (Masačiusetso valstija). Tiesa, pirmoji tikra padėkos ceremonija įvyko 1623 metais, kai buvo dėkojama už lietų po sausros. Anuomet tai buvo labiau bažnytinės apeigos, o ne šventė, kokią matome šiandien. Nepaisant to, Padėkos diena išlieka proga amerikiečiams kartu su artimaisiais susėsti prie bendro stalo. Daugelis valdžios įstaigų, privačių kompanijų ir organizacijų šiomis dienomis nedirba, kad žmonės per dukart pailgėjusį savaitgalį galėtų aplankyti savo šeimas. Šis metas yra vienas intensyviausių JAV kelionių prasme. Kai kuriuose miestuose Padėkos dienos proga rengiami džiaugsmingi paradai, žymintys Kalėdų prekybos pradžią. Paruošta pagal > http://www.pasauliovirtuve.eu

Lietuvių išeivių spaudoje galima rasti smagių iliustracijų, skirtų šiai dienai pažymėti. Iš: Pensininkas. 1988, nr. 11, p. 17.

Sveikiname amerikiečius ir ten gyvenančius lietuvius išeivius.

Metų knygos rinkimai 2015

neo_image.phpJau vienuoliktą kartą spalio viduryje pristatomi praėjusiais metais išleistų lietuvių literatūros kūrinių penketukai keturiose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos, paauglių ir vaikų. Šiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą, kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2014 m. rugsėjo 1 dienos iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Knygų suaugusiesiems penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatūros kūrėjai ir kritikai bei tyrinėtojai. Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų įsijungė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.  Toliau skaityti „Metų knygos rinkimai 2015”

Laukinis pasienis

VirselisŠią vasarą pasirodžiusi antropologės Ievos Jusionytės knyga „Savage Frontier : Making News and Security on the Argentine Border“ (University of California Press) skirta pavojingam Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus pasieniui – teritorijai, kuri siejama su prekyba narkotikais ir žmonėmis, kontrabanda, pinigų plovimu ir terorizmu. Analizuodama saugumo situaciją šiame regione, Jusionytė pasitelkia tiek etnografinę medžiagą, tiek tiriamąją žurnalistiką.

Prieš išvydama į JAV, Jusionytė studijavo politologiją Vilniaus Universitete ir dirbo žurnalistinį darbą. Gavusi Fulbright stipendiją, išvažiavo studijuoti į Bostoną, kur pasirinko socialinės ir politinės antropologijos magistratūros programą. Dabar yra Floridos universiteto kultūros antropologijos ir Lotynų Amerikos studijų dėstytoja.

Knygos „Savage Frontier“ internetinis puslapis:

http://savagefrontierbook.com/

Autorės puslapis:

http://ievajusionyte.com/

Diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“

Renginio dalyviai
Renginio dalyviai

Lapkričio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuota diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“.

Savo asmeninėmis emigracijos istorijomis dalijosi architektė, urbanistikos vystymo specialistė Elena Archipovaitė, „Skautų slėnio“ bei Lietuvos skautijos Ukmergės jūrų skautų vadovas Jonas Dragūnas ir renginį vedęs diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Mykolas Lepeška. Visi jie prieš kurį laiką nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir dabar apie teigiamas bei neigiamas emigracijos pamokas pasakojo Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vykdomame projekte „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyvaujantiems Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokiniams. Tai jau ketvirtasis projekto renginys šiais mokslo metais.

Edukacinių renginių ciklą „Pokalbiai apie emigraciją“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai − Ukmergės A. Smetonos gimnazijaUkmergės raj. savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“.

 

Adolfas Vaičaitis – saulėtosios Australijos dailininkas

Adolfas Vaičaitis 1998 m.
Adolfas Vaičaitis 1998 m.

Gerokai daugiau nei prieš pusę amžiaus, atsisveikinęs su tėvyne, į Vakarus pasitraukė dailininkas Adolfas Vaičaitis. Dailininkas buvo baigęs Kauno meno mokyklą, dirbęs Valstybinės knygų leidyklos meniniu redaktoriumi, dalyvavęs lietuvių dailės parodose, iliustravęs dr. J. Balio „Lietuviškas pasakas“, L. Dovydėno „Lapino vestuves“, tremtyje –­ literatūros almanachą „Tremties metai“, J. Aisčio „Pilnatį“, J. Kaupo „Daktarą Kripštuką pragare“ ir kitus leidinius.

A. Vaičaitis yra sukūręs daug tapybos, akvarelės darbų, netradiciškų ekslibrių. Dalyvavo parodose Vokietijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Skaitė paskaitas lietuvių bendruomenei, yra buvęs lietuvių Kultūros fondo Australijos valdybos pirmininku. Nuo 1949 m. A. Vaičaitis gyveno Australijoje, tačiau pastaruosius 15 metų vasaras praleisdavo Lietuvoje.

Vaicaitis_1-1

2011 m. jis Šiaulių universitetui padovanojo 1160 egzempliorių knygų kolekciją. Didžiąją dovanotos siuntos dalį sudaro XX a. meno albumai. Bibliotekos lankytojai gali pavartyti įspūdingus leidinius su P. Picasso, J. Miro, M. Chagallo, H. Matisso, A. Warholo ir kitų autorių kūrinių reprodukcijomis. Kolekcijoje daug grafikos albumų, leidinių, skirtų senajam Kinijos, Japonijos, Indijos, Amerikos indėnų, Etruskų menui. Unikali dovanos dalis – A. Vaičaičio iliustruotų J. Aisčio, J. Kaupo, V. Kazoko knygų maketai su originaliais piešiniais ir grafikos atspaudais.

Lituanikos skyriuje galima rasti dailininko iliustruotų knygų, parodos katalogų ir albumų. Vos dviejų mėnesių pritrūko A. Vaičaičiui iki 100 metų jubiliejaus. Dailininkas mirė šių metų kovo 29 dieną Melburne.

Paruošta pagal >> http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2571-australijoje-mire-zymus-dailininkas-adolfas-vaicaitis-19152015