In memoriam. Vytautui Kamantui atminti

Balandžio 1-ąją Pasaulio lietuvių bendruomenė neteko ilgamečio pirmininko, vieno iš Lietuvių fondo steigėjų, aktyvaus visuomenininko Vytauto Kamanto. Šviesiam Jo atminimui – prieš porą metų vykęs pokalbis apie 1944-aisiais paliktą Lietuvą ir šešis gyvenimo dešimtmečius, skirtus lietuvybei ir lietuviams už Atlanto. >>>

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sienos, ribos ir sankirtos: naujosios XXI a. paradigmos“

2012 m. kovo 23–24 dienomis Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete vyko tarpdalykinė mokslinė konferencija „Sienos, ribos ir sankirtos: naujosios XXI a. paradigmos“, kurios metu įvairių sričių mokslininkai ir tyrėjai skaitė pranešimus, diskutavo, dalinosi mintimis apie šiuolaikinį XXI a. požiūrį į sienas bei ribas ir tai, kaip jos suvokiamos įvairiais moksliniais aspektais, kaip ši problematika keičia švietimo, politikos, gamtos, gamtosaugos, sociologijos, psichologijos, teologijos, filosofijos, kalbos, literatūros, meno ir kt. mokslą?

Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą „Dokumentinis lietuvių diasporos paveldas XXI a. : naujos pažinimo galimybės ir iššūkiai“.

Lietuviško filmo premjera Čikagoje

Kai apkabinsiu taveKovo 2-ą dieną Čikagos „Gene Siskel Film Center“ prasidėjo didžiausia Šiaurės Amerikos europinio kino šventė, kurioje jau ne pirmą kartą pristatomi ir Lietuvos kūrėjų darbai. Šiemetiniame 15-ame Europos Sąjungos šalių kino festivalyje Lietuvai atstovauja režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas ,,Kai apkabinsiu tave” (,,Back to Your Arms”).

Filmas ,,Kai apkabinsiu tave” – tarptautinis projektas, kurį kuriant dalyvavo lenkų ir vokiečių prodiuseriai, filmavosi vokiečių aktoriai. Jo pagrindą sudaro tikra istorija iš žinomų meno pasaulyje žmonių – režisieriaus Romualdo Juknevičiaus ir aktorės, dailininkės Dalios Juknevičiūtės – gyvenimo. Berlyne 1961 metais (prieš pat iškylant Berlyno sienai) bando susitikti iš sovietinės Lietuvos atvykęs tėvas Vladas (Andrius Bialobžeskis) ir į Vakarus emigravusi dukra Rūta (Elžbieta Latėnaitė).

Toliau skaityti „Lietuviško filmo premjera Čikagoje“

Latvių pasaulyje muziejus ir tyrimų centras

2007 metais grupelė latvių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Latvijos įkūrė privačią, ne pelno siekiančią draugiją „Latviai pasaulyje – muziejus ir tyrimų centras“ („Latvieši pasaulē – muzejs un pētniecības centrs“). Latvių pasaulyje susivienijimas siekia įkurti muziejų, kuris tarnautų kaip informacijos, tyrimo ir vertinimo centras skirtas saugoti ir nagrinėti Latvijos emigrantų istoriją ir diasporos kultūrą per paskutinius 200 metų. Besikuriantis Latvių pasaulyje muziejus ir tyrimo centras suteikia galimybę žvilgtelėti į išvykusiųjų likimus pasitelkdamas įvairias gyvenimo istorijas ir daiktus. Nors muziejus dar neturi pastovios vietos parodoms, kolekcija jau pradėta kaupti.

Kviečiame apsilankyti kolegų virtualioje parodoje „Latvių pėdsakai visame pasaulyje“.

Norintiems susipažinti su šia iniciatyva plačiau >>>

Kviečiame į knygos pristatymą! (papildyta nuotraukomis)

Velavicienes-knyga13-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu, Vasario 23 d., ketvirtadienį, 14 val. Konferencijų salėje 5.5 vyks knygos Silvija Vėlavičienė „Draustosios spaudos pėdsakais“ (sudarytoja Jolanta Budriūnienė) pristatymas.

Renginyje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Remigijus Misiūnas, LR Užsienio reikalų ministerijos Politikos planavimo departamento patarėjas Rimantas Morkvėnas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, leidinio sudarytoja, Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Daugiau informacijos apie knygą rasite čia >>>

Kviečiame pasižvalgyti po renginio akimirkas.

Sukaktuvinio leidinio ,,Leave Your Tears in Moscow” pristatymas

Klyvlendo (Cleveland) Lietuvių namuose sausio 28 dieną buvo pristatytas Barboros Armonienės 50 metų sukaktuvinis leidinys „Leave Your Tears in Moscow“. Šios jautrios knygos istorija prasidėjo nuo straipsnių „Life“ žurnale ir pirmo leidinio išspausdinimo 1961 metais, vėliau ji buvo išversta į lietuvių, ispanų, portugalų, vokiečių ir rusų kalbas. Lituanikos skyriaus fonde yra saugomos originali (anglų), lietuvių ir vokiečių kalbų versijos.

Daugiau apie knygos pristatymą skaitykite čia >>>