Apie režisierių J. Jurašą

Naujausiame dienraščio „Draugas“ kultūriniame priede kviečiame skaityti kolegės Jolantos Matuzaitės publikaciją apie režisierių Joną Jurašą, minint 75-ąsias jo gimimo metines. Autorė išsamiai pristato visą režisieriaus kūrybinės veiklos kelią. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tai, jog šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomas ir iki tol mažai Lietuvoje analizuotas J. Jurašo kūrybinis laikotarpis Vakaruose – 1976-1989 m.

Kur veda emigracijos ištakos…

Iki šiol įvairių šalių istorikus tebedominanti tema – K.Kolumbo kilmė aptariama J. Platakio publikacijoje Ar K.Kolumbas – lietuvių princas? Naujų versijų apie tai pateikiama ir neseniai pasirodžiusioje knygoje COLON. La Historia Nunca Contada, kurios autorius – žymus istorikas, Manuel da Silva Rosa. Ši knyga – tai jau trečiasis autoriaus kūrinys, nagrinėjantis žymaus keliautojo K. Kolumbo gyvenimo ir veiklos pėdsakus.

Trileris išeivijos literatūroje – Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“

Iš šventyklos Indijoje XVI a. viduryje buvo pagrobtas gražuolis deimantas. Manoma, jog ten jis puošė statulą kaip trečioji akis. Žyniai prakeikė vagis, o po pasaulį prasidėjusi brangakmenio kelionė nežadėjo nieko gero. Ar tikrai daugelio šių dienų Amerikos nesėkmių priežastis – garsiausias pasaulio deimantas? 2010 m. JAV išleistas Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“ – intriguojantis pasakojimas apie garsius pasaulio įvykius nulėmusias priežastis – turėtų sudominti nuotykinės literatūros mėgėjus. Plačiau apie romano sukūrimo aplinkybes ir autorių pasakoja A. Simanonytės straipsnis.

Mokslinė konferencija: „Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos“

2011 m. spalio 19 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos, kurioje pranešimų autoriai – muziejų, bibliotekų, mokslo institutų atstovai pristatė šalies XX a. istorijai, kultūrai svarbių asmenybių archyvus, pateikė naujausių tyrimų įžvalgas. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą Apie žmones ir jų knygas: Lozoraičių bibliotekos leidinius pasklaidžius, kuriame analizavo kolekcijoje saugomų spaudinių proveniencijas, reikšmingas socialine, komunikacine prasme, iliustruojančias buvusių kolekcijos savininkų – trijų kartų Lozoraičių šeimos atstovų ryšius su juos pažinojusiais asmenimis, supusia aplinka bei atspindinčias istorinius įvykius.

Šiuo metu Lozoraičių bibliotekos kolekcijoje saugoma apie 23 tūkst. egzempliorių knygų bei periodinių leidinių, kuriuos tvarkant atskleidžiami nauji autografų, dedikacijų, ekslibrisų savininkų vardai, neretai papildantys nežinomus ar primirštus Lozoraičių šeimos narių gyvenimo ir veiklos faktus.

 

Nauja virtuali paroda, skirta Aušros ir Jono Jurašų 75-ių metų sukaktims

2011 metai žymi prasmingas režisieriaus Jono Jurašo bei jo žmonos – rašytojos, dramaturgės Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės gyvenimo sukaktis.

Maloniai kviečiame apsilankyti šia proga Lituanikos skyriaus darbuotojų parengtoje virtualioje parodoje „Gyventi teatru…, kurioje, pasitelkus teatrologų skelbtus straipsnius, dokumentinę vaizdo ir garso medžiagą, apžvelgiamas sudėtingas menininkų kūrybinis kelias, didžiausią dėmesį skiriant beveik du dešimtmečius užtrukusiai jų teatrinei veiklai emigracijoje.

In memoriam. Silvija Marija Vėlavičienė (1941-2011)

2011 m. rugsėjo 5 d. pralaimėjusi kovą su sunkia liga mirė ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, buvusi Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vedėja Silvija Marija Vėlavičienė.

…o visai nedaug teliko laukti iki netrukus pasirodysiančios jos knygos „Prarasto laiko beieškant“, kurioje bus spausdinami pačios Silvijos kruopščiai atrinkti straipsniai, liudijantys jos įvairiapusę, be galo svarbią knygotyrinę, bibliotekinę bei kultūrinę veiklą per keturis darbo Nacionalinėje bibliotekoje dešimtmečius…

Tačiau esame liudininkai, kad Silvijos, ar kaip ją dažniausiai vadindavome Mūsų Vedėjos mintyse būta dar daug apmąstymų, dėliojosi daug nenagrinėtų temų, kurios taip pat turėjo sugulti tekstuose… Deja…

Visiems S.Vėlavičienę pažinojusiems kolegoms labai trūks profesionalaus jos žvilgsnio, nuoširdaus patarimo, padrąsinančio žodžio…jos didelio optimizmo, nesumeluotos ir uždegančios meilės darbui, jos artimiesiems – nepaprastai šeimą branginusios mamos, žmonos, močiutės, sesers… 

Atsisveikinimas su Silvija Vėlavičiene rytoj, rugsėjo 7 d. nuo 15 val. Kaune, laidojimo namuose adresu Kalantos g. 76 a.

Ketvirtadienį, rugsėjo 8 d., 12 val. išnešus urną, laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse.