Išleistas Silvijos Vėlavičienės straipsnių rinkinys „Draustosios spaudos pėdsakais“

Metų sandūroje iš spaudos išėjo ilgametės Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Silvijos Vėlavičienės straipsnių rinkinys „Draustosios spaudos pėdsakais“. Jame publikuojami anksčiau įvairiuose šaltiniuose skelbti pastarųjų dviejų dešimtmečių autorės intensyvios veiklos Nacionalinėje bibliotekoje atspindžiai.
Tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu.

Ši knyga – ir Nacionalinės bibliotekos XX a. pab. – XXI a. pradžios istorinių įvykių liudijimas, išsamiai pristatanti per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį bibliotekoje vykusius su lietuvių išeivijos spaudos fondo formavimu, jo pristatymu visuomenei susijusius procesus.
S.Vėlavičienės profesinės veiklos momentus paryškina pluoštas dokumentinių fotografijų, visi jos publikuoti straipsniai spausdinami pridedamoje Silvijos Vėlavičienės darbų bibliografijoje.

Knygos leidybą finansiškai rėmė JAV gyvenantis mecenatas p. Donatas Januta, Niujorke įsikūręs „Tautos fondas“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dizainu rūpinosi ilgametė Silvijos bičiulė, dailininkė Elona Marija Ložytė.

Straipsnių rinkinys neabejotinai bus vertingas šaltinis lietuvių išeivijos spaudos tyrinėtojams, humanitarinių krypčių specialybių studentams, visiems besidomintiems lietuvių išeivijos spaudos paveldu.

Dėl leidinio įsigijimo kreiptis į bibliotekos Leidybos skyrių (Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 263 9111, faks. (8 5) 263 9111, el. p. leidiniu.platinimas@lnb.lt).

Rašytojos Alės Rūtos (1915-2011) atminimui

Paskutinę 2011-ųjų dieną, eidama 97-uosius metus, Santa Monikoje mirė lietuvių rašytoja, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja Alė Rūta (Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė). Eilėraščių, novelių rinkinių, apysakų, keliolikos romanų, kelionių įspūdžių, prisiminimų knygų, draminių kūrinių vaikams autorės atminimui – poetės Eglės Juodvalkės žodis.

J.Stalino dukters istorija

Šią savaitę JAV žiniasklaida pranešė apie sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dukters, dramatiško likimo moters Svetlanos Alilujevos mirtį.

Patyrusi sovietų režimo privilegijas ir terorą, pasirinkusi emigrantės dalią, Svetlana Alilujeva savo gyvenimą aprašė autobiografiniame romane „Dvidešimt laiškų draugui“ (Twenty Letters to a Friend) bei atsiminimų knygoje „Tik vieneri metai“ (Only One Year).

Šios abi knygos, išverstos į rusų, italų ir prancūzų kalbas saugomos Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus fondo Lozoraičių šeimos kolekcijoje.

 

[slideshow custom=true]

XX a. Lietuvos istorija Arlingtono scenoje

Režisierius Paulius Rajeckas

Šių metų rugsėjo viduryje viename iš unikaliausių Vašingtono teatrų – „Artisphere“ – pirmą kartą buvo pristatyta lietuvių kilmės režisieriaus, aktoriaus, kompozitoriaus Pauliaus Rajecko spektaklių trilogija, pagrįsta Antrojo pasaulinio karo įvykiais ir šeimos istorijos atsiminimais. Drauge su rašytoju George Chieffet sukurtą projektą sudaro spektakliai „Laiškai tėvynei“, „Mano brangioji lietuvaitė“ ir miuziklas „Meilė gydo vėžį“. Plačiau apie režisierių ir jo lietuviškosios trilogijos kelią į JAV teatro sceną pasakoja L. Apanavičienės straipsnis.

 

Spektaklis „Laiškai tėvynei“ iš „Lietuviškos trilogijos“

Mokslinė konferencija „Išeivijos paveldas Lietuvoje“

2011 m. lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute vyko konferencija, kurioje pristatytos ir aptartos pagrindinės su lietuvių išeivijos palikimu susijusios atpažinimo, kaupimo, saugojimo, tvarkymo, viešinimo problemos. Pranešimų autoriai – archyvų, muziejų, bibliotekų, mokslo institutų atstovai pristatė jų institucijose saugomą išeivijos paveldą, įvardino problemas, siūlė sprendimus išeivijos dokumentiniam palikimui surinkti ir pristatyti visuomenei.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė perskaitė pranešimą Išeivijos rankraštinis paveldas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, kuriame aptarė bibliotekoje saugomą rankraštinį išeivijos paveldą, jo kaupimo, tvarkymo ir sklaidos tradicijas. Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė savo pranešime Moteriškoji Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dimensija pristatė Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dalį – Vincentos Lozoraitienės spaudinių rinkinį, akcentuodama jo sudedamųjų dalių retumą bei unikalumą, o taip pat svarbą asmenybės pažinimo, jos įvairiapusės veiklos atspindėjimo procese.

Plačiau apie konferenciją >>>.