Tarptautinė vaikiškos knygos diena

LD652Šiandien pasaulyje minima tarptautinė vaikiškos knygos diena. Vaikystė asocijuojasi su linksmybėm, spalvom, ir nerūpestingumu, tad ir vaikiškos knygos dažniausiai žavi savo ryškumu. O ką tokios knygos veikė garsios diplomatų šeimos lentynose?

Abu Lozoraičių sūnūs gimė Berlyne, o netrukus Stasiui Lozoraičiui gavus patikėtinio darbą Lietuvos atstovybėje prie Šventojo sosto, su šeima išsikėlė į Romą. Lietuvoje vaikai praleido tik šešerius ar septynerius metus, tad vaikiškų knygelių kolekcija buvo kaupiama kartu su diplomatinėmis – jau Romoje. Jų vaikiškai mielos pravardės Bamo ir Pupa įamžintos knygų dedikacijose.

Įdomią rinkinio dalį sudaro Stasio Lozoraičio anūkės, Kazio Lozoraičio dukros Dainos knygelių kolekcija. Daina gimė mišrioje šeimoje, todėl vaikiškų knygelių turėjo tiek italų, tiek lietuvių kalbomis. Močiutė Vincenta Lozoraitienė daug laiko praleisdavo skaitydama su anūke lietuviškai, mokė ją iš sovietinių elementorių, kuriuos cenzūruodavo pati (pvz. Sakinyje „Ūžia traktorius kolūky“, ji nubraukė „kol-“ ir paliko tik „ūky“). O kaip gi gyvenant Italijoje neskaityti Pinokio originalo kalba!

Įvairių kalbų ir laikotarpių vaikiškos knygos – Lozoraičių kolekcijoje:

  • Le avventure di Pinocchio : storia di un burattino / C. Collodi ; illustrazioni di Attilio Mussino. Firenze, 1931.
  • Storielle di animali / Nonno Ebe. – Milano, 1939.
  • Jerican & Brindisi / Pascale Claude-Lafontaine. – Paris, 1969.
  • Il re dei pesci / Ludwig Bechstein ; illustrazioni di Romana Giromella-Rota. – Roma, 1966.
  • Le cartocomiche : [60 personaggi in cerca di un paio di forbici] / di Aurelio Pellicanò ; disegni di Cesare Priori. Verona, 1973.
  • Le avventure di Pinocchio / di C. Collodi ; disegni a colori di Attilio Mussino. Firenze, 1934.

Tarptautinė teatro diena

teatro kaukesNuo 1962 metų Kovo 27-ąją yra minima tarptautinė teatro diena. O pats teatras virpina žmonių širdis jau daugiau nei 2000 metų – graikų drama atsirado dar VI a. pr. m. e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Tuo laikotarpiu teatras buvo šventas reikalas – vaidinimais graikai pagerbdavo dievą.

Šiandien teatras suprantamas kaip meninės išraiškos priemonė, pramoga. Na, o sovietmečiu teatras, kartu su kitais menais, buvo ypatingai ribojami cenzūros. Tačiau menininkai vis tiek rado kelią, kaip kalbėti į žiūrovus simbolių ir metaforų kalba…

Išskirtinė asmenybė, kurią šiandien kviečiame prisiminti, yra režisierius Jonas Jurašas. 1972 m. pavargęs nuo ideologinio spektaklių koregavimo ir priekaištų režisierius parašė laišką Lietuvos TSR komunistų partijos centro komitetui. Tai liudijo ryžtingą apsisprendimą nepataikauti sovietinei sistemai ir užvėrė duris į bet kokias galimybes kurti ir gyventi tėvynėje. 1974 m. režisierius su šeima emigravo iš Lietuvos. O koks gi buvo teatras išeivijoje?

Kviečiame prisiminti 2011 metais mūsų skyriaus paruoštą parodą režisieriaus Jono Jurašo jubiliejui paminėti – „Gyventi teatru…“Didžiausias dėmesys šioje parodoje sutelktas būtent į du dešimtmečius (1974-1989 m.) Vakaruose trukusį menininko kūrybos etapą.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui – 30

ltscSvarbiausias ir turtingiausias užsienio lietuvių spaudos paveldo saugotojas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – šiemet švenčia 30-ąsias savo veiklos metines. Daugiau kaip dvidešimčia gražaus bendradarbiavimo metų drauge galime džiaugtis ir mes, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojai.

Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais žymiausius lituanistinės spaudos rinkinius sukaupęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras buvo viena pirmųjų ir svarbiausių užsienio lietuvių organizacijų, padėjusių pildyti tuomet negausų išeivijos spaudinių rinkinį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Tuomet profesoriaus Jono Račkausko vadovaujamo centro Čikagoje bendradarbiai ir talkininkai parengė ir išlydėjo į Lietuvą šimtus tonų sveriančias knygų siuntas. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui esame dėkingi už visapusišką paramą „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos 1945-2000“ rengimui ir leidybai, už dovanas – Lituanikos spaudinių fondą turtinančias centro išleistas knygas, už galimybę naudotis pilniausiu Lietuvoje išeivijos spaudos rinkiniu ir už gražų, pasiaukojamą darbą saugant istorinės lemties nuo tėvynės atskirtos mūsų spaudos lobyną.

Gražių darbų ir ilgiausių metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovams ir bendradarbiams!

Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas, prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas
Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas,
prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas

 

Citata pasaulinės poezijos dienos proga

Alfonsas Nyka-NiliūnasTurbūt pirmą kartą savo gyvenime taip intensyviai ir iš karto perskaičiau visą savo poeziją, tarsi atlikdamas paskutinę jos apžiūrą, prisimindamas kiekvieno eilėraščio atsiradimo „istoriją“, mintyse atkurdamas visus variantus, taisymus, net įspūdį, dažniausiai negatyvų, pirmą kartą jį atspausdinus. Tatai truko keturias dienas ir mane taip žiauriai išsėmė, kad aš jaučiausi lyg būčiau likęs be kūno ir kraujo, – kaip sausas tuščiaviduris žiedas; bet kartu nuplovė ir atvėrė akis, tarsi primindama, kad ji (poezija) kaip buvo, taip ir tebėra vienintelis ir paskutinis mano žodis. / 2001, liepos 22 d. /

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2001-2009 ir papildymai, 1940-2000. Vilnius, 2009, p. 33

Iš Lituanikos fondų: LKB kronika

LKB kronika1972 m. kovo 19 d. pogrindžio sąlygomis Lietuvoje išleistas pirmasis „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeris. Gražus 40 metų jubiliejus buvo minėtas pernai. Bet tikrai verta prisiminti šią datą, nes LKB kronika – tai bene šviesiausias nesmurtinio pasipriešinimo puslapis XX a. Lietuvos istorijoje. Nors intensyviai persekiojama, LKB kronika buvo leidžiama iki 1989 m. kovo 19 d. Per 17 metų buvo išleistas 81 numeris, paskelbta apie 5000 tikinčiųjų diskriminavimo atvejų ir kitų su žmogaus teisių pažeidimais susijusių faktų. Kroniką leido Lietuvos kunigai bei disidentai, o ją platinant dalyvavo daugybė įvairių asmenų. Tektų vardinti ilgą sąrašą. Tad paminėsim pirmąjį leidinio redaktorių kunigą Sigitą Juozą Tamkevičių ir kunigą Joną Borutą, kuris perėmė vadovavimą leidybai po S. J. Tamkevičiaus suėmimo. Pati LKB kronika taip apibūdino savo bendradarbius: „Jei prieš 10 metų LKB Kronika turėjo vos kelis bendradarbius, tai šiandien jų labai daug ir Tėvynėje, ir už jos ribų. <…> Daugumos bendradarbių pavardžių LKB Kronika nežino, bet jaučia jų moralinį artumą“. (1) Suprantama, kad Lietuvoje Kronika buvo platinama ypač sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis. Mažai kas žinojo, kaip atrodė originalus Kronikos numeris. Mašinraščio kopijos, kurių tituliniame puslapyje buvo spausdinamas šūkis „Perskaitęs, duok kitam!“, ėjo iš rankų į rankas ir tai dažniausiai buvo nuorašų nuorašai. LTSR KGB 1984 m. rugpjūčio 6 d. TSRS KGB nurodė, kad pagal iškeltas baudžiamąsias bylas dėl LKB kronikos leidybos ir platinimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti 23 asmenys, 63 asmenims buvo taikytos „profilaktinės priemonės“, bet Kronika buvo leidžiama ir platinama toliau. (2) Toliau skaityti „Iš Lituanikos fondų: LKB kronika“