Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.

Upton_Beall_Sinclair_Jr1878 m. rugsėjo 20 d. gimė garsus amerikiečių rašytojas Upton Sinclair. Rašytojo romanas „Džiunglės“ laikomas vienu reikšmingiausių kūrinių visoje Amerikos literatūros istorijoje. Derėtų pridurti, ne stipriausias, o reikšmingiausias visuomenės, kultūros gyvenime, turėjęs didelę įtaką ir šalies istorijai. Remdamasis faktais, kūrėjas atskleidė Čikagos skerdyklų tamsiuosius užkaborius, valdžios pareigūnų korupciją. Knyga sukėlė tikrą ažiotažą JAV. Toliau skaityti „Rašytojas Upton Sinclair: „Aš taikiau į žmonių širdį, bet pataikiau į pilvą”.“

In memoriam filosofui Juozui Girniui (1915-05-23 Sudeikiai, 1994-09-13 Bostonas)

Juozas Girnius„Tautos likimas yra sprendžiamas ne tik krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų.”

Juozas Girnius gimė 1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose (Utenos apskritis). Ten baigė mokyklą. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. Studijuodamas universitete, susidomėjo egzistencine filosofija. Diplominio darbo objektu pasirinko Martino Haidegerio filosofiją. Po studijų tobulinosi Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939–1940 m., bendradarbiavo su leidiniu Židinys. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofijos kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose ŽiburiaiTėviškės garsas ir Aidai. Juozas Girnius mokytojavo Niurtingeno ir Švabiš Gmiundo lietuvių stovyklų gimnazijose. 1949 m. filosofas atvyko į Ameriką. JAV filosofas prancūzų kalba parašė disertaciją Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Juozas Girnius 17 metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Patys svarbiausi filosofo darbai: Žmogus be Dievo (1964), Idealas ir laikas (1966), Žmogaus problema technikos amžiuje (1998). Reikšmingu darbu tapo įžanginis straipsnis Žemės antologijoje (1951), atskleidžiantis poetų žemininkų kūrybos konceptą.

Kviečiame pasižiūrėti Arvydo Reneckio video interviu apie filosofą išeivį Juozą Girnių: „Čia iš mano serijos Mieli bičiuliai, kuriuos man yra tekę susitikti ir kuriuos dar gal susitiksiu. 1991 m. buvau Bostone pas dr. J.Girnių. Mes išsišnekėjome apie „viską“. Nuo egzistencializmo iki Žmogaus be Dievo. Jis buvo tas laisvasis lietuvis, kuris buvo įkalintas bandyme suvokti Šeimą, Tautą ir Dievą. Aš juo lig šiol žaviuosi. Tie dūmai iš pypkės – tai tik pradžia geriausio mano gyvenime interviu, kai aš tyliu, žmogus neturi, ką sakyti ir tada kalba”.

Žilvino Kempino kūryba Reino fone

Optinę virpėjimo iliuziją sukuriančios linijos albumo „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga“ („Zilvinas Kempinas. Slow Motion“) viršelyje yra tarytum virbai vartuose, kurie veda į dinamiškus vizualinių menų kūrėjo Ž. Kempino darbus.

Slow Motion Leidinys skirtas šią vasarą Jeano Tinguely muziejuje Bazelyje, Šveicarijoje, atidarytai parodai „Lėta eiga“. Tai – didžiausia personalinė Ž. Kempino paroda: muziejus menininkui suteikė net 1500 kvadratinių metrų plotą. Šioje erdvėje eksponuojami tiek nauji, tiek senesni kūriniai. Dalyje parodos Ž. Kempinas formuoja dialogą su kinetines skulptūras kūrusio šveicarų menininko J. Tinguely (1925 – 1991) darbais. Išnaudojama ir Reino upės kaimynystė: už muziejaus langų atsiveriantis gamtovaizdis tampa „Laiko juosta“ („Timeline“) pavadintos instaliacijos dalimi.

Toliau skaityti „Žilvino Kempino kūryba Reino fone“

Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą

Stasio Petkaus nuotr.
Stasio Petkaus nuotr.

Žymi baltų istorijos tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales su šeima šiuo metu lankosi Lietuvoje. Pereitą savaitę istorikė pristatė savo knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ antrąją dalį. Kartu su Jūratė Statkutė de Rosales susitikimuose dalyvauja ir Stasys Petkus, kuris apie autorę sukūrė dokumentinį filmą „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“. Toliau skaityti „Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą“

„Rašytojas tik pono Dievo sekretorius.“(Nelė Mazalaitė)

NeleMazalNelė Mazalaitė gimė 1907 m. rugsėjo 2 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone. 1924 metais pradėjo publikuoti pirmuosius eilėraščius, o 1929 metais – noveles. 1940 m. baigusi Klaipėdos gimnaziją dirbo valstybės tarnautoja Kaune. Nelė Mazailtė aktyviai dalyavo moterų rašytojų rengiamuose literatūriniuose vakaruose, rašė kūrinius vaikams, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narė. Autorės kūrybą spausdino įvairūs periodiniai leidiniai: „Rytas“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji vaidilutė“, „Židinys“, „Ateitis“, „Aidai“. 1944 m. Nelė Mazalaitė pasitraukė į Vokietiją. Rašytoja išeivijoje taip pat aktyviai veikė: rašė publicistinius straipsnius, rengė montažus lietuvių šventėms. 1949 m. kūrėja persikėlė į JAV, apsigyveno Brukline. Toliau skaityti „„Rašytojas tik pono Dievo sekretorius.“(Nelė Mazalaitė)“

Rugpjūčio 12 d. gimė Birutė Pūkelevičiūtė

Po seną sodą vaikšto pasiklydę angelai ir mato žemę pirmą kartą.

DM nuotr. /Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė
DM nuotr. Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė

Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune. 1941 m. baigė gimnaziją, vėliau debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m. išvyko į Vokietiją, o 1948 m. apsigyveno Kanadoje. Kanadoje Pūkelevičiūtė subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąjį poezijos rinkinį „Metūgės“ (1952). Šis poezijos rinkinys autorę įtvirtino kaip vieną originaliausių išeivijos autorių. Šis rinkinys buvo nepalankiai įvertintas išeivijos, juos trikdė pernelyg atvira dvasios retorika, erotiškumas, individo saviraiškos ir krikščioniškųjų dogmų supriešinimas. Tai paskatino rašytoją pasukti į prozą. Tik 1990 m. pasirodė antroji jos poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1965 m. poetė persikėlė gyventi į JAV ir įsitvirtino kaip romanų rašytoja („Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982)), tačiau teatrinės veiklos taip pat nenutraukė. 1957 m. režisavo Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, o 1958 m. pastatė Balio Sruogos „Milžino paunksmę“. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą „Aukso žąsis“ (1965). 1990 m. pasirodo antroji poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1998-aisiaais sugrįžo į Lietuvą ir iki mirties čia gyveno. B. Pūkelevičiūtės prozai būdingas ornamentuotas pasakojimas, autobiografiškumas. Realybės vaizdavimą autorė praplečia simbolinėmis personažų figūromis, pasitelkdama kanoninius įvaizdžius, citatas iš įvairių šaltinių.