Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Garsus pracūzų rašytojas Romainas Gary gimė 1914 m. gegužės 8 d. Vilniuje. Tikrasis R. Gary vardas – Romanas Kacewas. Basanavičiaus gatvėje prabėgusius vaikystės metus R. Gary aprašė nostalgiškame autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Jeigu tikėsime kūriniu, Vilniuje berniuko motina išpranašavo, kad sūnus tapsiantis Prancūzijos diplomatu ir garsiu rašytoju. Toliau skaityti „Virtuali paroda „Vilniaus pažadas. Romainui Gary – 100 metų“”
„Auksinė kaukė“ – garbingiausias Rusijos teatro apdovanojimas. Šiais metais eksperimento kategorijoje jam pasiūlytas jaunos, 27-erių metų, režisierės Karolinos Žernytės spektaklis akliesiems „Gegužės naktis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą. Premijų laureatai paaiškės balandį. Todėl kol kas su menininke kalbamės apie pojūčių teatrą ir veiklą užsienyje.
Kaip vyksta pojūčių teatro spektakliai?
Į sceną kviečiame tiek dalyvių (jais gali tapti aklieji arba regintieji užrištomis akimis), kiek yra aktorių. Tai – svarbi detalė, nes toks kiekis žmonių pilnavertiškai pajunta spektaklį ir jaučiasi saugūs. Jie patiria siužetą ir personažų charakterius per garsą, lytėjimą, kvapą, judinamas kėdes, netgi skonį. Mūsų lėlės labai savotiškos: žmogaus vaizduotė pati jas susikuria, pačiupinėjus tik detalę – švelnią katės uodegą ar dvokiančią senio barzdą. Toliau skaityti „Pojūčių teatras tarp Rytų ir Vakarų”
Moksle labai svarbu asmenybės, galinčios generuoti tikrus proveržius, o jos subręsta ne per vienus metus.
JAV gyvenančio ir dirbančio biomediko Felikso Bukausko karjera – itin sėkminga. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) absolventas dirbo šioje mokslo įstaigoje, tapo profesoriumi. Vos perkopęs keturiasdešimtmetį jau buvo gavęs dvi valstybines premijas. Pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 m., tęsti mokslinės veiklos išvyko į Šveicariją, Berno universitetą. Nuo 1998 m. dirba JAV – prestižiniame Niujorko Jeshiva universiteto Alberto Einsteino medicinos koledže. Profesoriaus vadovaujamoje laboratorojoje tiriami tarpląsteliniai ryšiai per plyšines jungtis. F. Bukauskas remia Lietuvos mokslą: jo laboratorijoje nuolat stažuojasi gabūs Lietuvos mokslininkai.
2013 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija F. Bukauską apdovanojo Mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų srityje.
Lituanikos skyriuje kruopščiai kaupiama informaciją apie F. Bukausko mokslines publikacijas.
Prasidėjus naujiems metams, Purdue universitetas (Purdue University), JAV, savo studentams pasiūlė naują kursą „Fotografija ir jos kultūrinė vertė“ (dr. Rosanne Alstatt), kuriame pagrindinis šaltinis yra JAV lietuvio Charles‘o (Karolio) J. Pansirnos (1888–1967) fotografijos, saugomos Purdue University Galleries kolekcijoje.
Toliau skaityti „JAV lietuvio fotografijos studijuojamos universitete”
sugrįžusi mįslėm kalbu mįslėm rašau . . .
Eglė Juodvalkė (gimė 1950 m. sausio 28 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose) – poetė, žurnalistė, rašytoja. Čikagos universitete baigė Slavistikos fakultetą bei Pedagoginį lituanistikos institutą. Daug metų dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriuje Vokietijoje. Eglė Juodvalkė yra keturių poezijos rinkinių ir autobiografinės knygos autorė. Rašytoja kūrybą publikuoja Kultūros baruose, Literatūroje ir mene, literatūros leidinyje Rampike (Kanada), o taip pat rašo straipsnius į periodinę lietuvių ir užsienio spaudą. Pirmoji jos knyga – eilėraščių rinkinys Pas ką žiedas žydi (1983). Eglė Juodvalkė yra Lietuvos rašytojų sąjungos, tarptautinio rašytojų klubo PEN Lietuvos centro Vilniuje ir Lietuvių rašytojų draugijos Čikagoje narė. Gyvena ir kuria Čikagos priemiestyje.
Atsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,
Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.
Atsigulu į žemę šiltą, šiltą
ir amžinai miegu, miegu…
Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>