Kategorija: Datos

Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija

Portretas_apie 1930_F32-267Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas

2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas.   Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”

Balandžio 23-ioji – poeto Henriko Radausko gimimo metinės

1910 m. balandžio 23 d. gimė poetas Henrikas Radauskas.

Radauskas mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir vokiečių kalbą bei literatūrą, po to dirbo radiofone, Švietimo ministerijoje, leidykloje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, 1949 m. iš Vokietijos persikėlė į JAV. Ten ilgą laiką dirbo fizinį darbą, kol gavo vietą Kongreso bibliotekoje Vašingtone ir galėjo daugiau bendrauti su bičiuliu Alfonsu Nyka-Niliūnu, taip pat dirbusiu Kongreso bibliotekoje. Išeivijoje pasirodė Radausko eilėraščių rinkiniai „Strėlė danguje“ (1950), „Žiemos daina“ (1955), „Žaibai ir vėjai“ (1965) „Eilėraščiai (1965–1970)“ (1978).

PAVASARIS

„Dangus sudarė foną lapų,

Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtuali paroda, skirta A. Nykai-Niliūnui.
Iš kairės: K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas. Baltimorė, 1951 m.
Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtualios parodos, skirtos A. Nykai-Niliūnui. 

Žiedų, ir paukščių, ir šakų,

Ir parke vėjas krūmą kvapų

Pagavęs purtė už plaukų“

Ir saulė buvo kaip poetų

Garbė: ugninga ir sena, –

Turiu rašyt, kad ji spindėtų,

Kai jau seniai užges diena.

H. Radauskas. Strėlė danguje: eilėraščiai. – Chicago: Saulius, 1950

Julijos Švabaitės-Gylienės „Gabriuko užrašai“

Gabriuko užrašai : [apysaka] / Julija Švabaitė-Gylienė. – Chicago (Ill.) : JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo Taryba, 1973.
Gabriuko užrašai : [apysaka] / Julija Švabaitė-Gylienė. – Chicago (Ill.) : JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo Taryba, 1973.
Balandžio 2-ąją, Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Šia proga siūlome prisiminti Julijos Švabaitės-Gylienės apysaką „Gabriuko užrašai“, išleistą 1973 m. Čikagoje. Lietuvoje „Gabriuko užrašai“ išėjo po viso dvidešimtmečio, atkūrus nepriklausomybę – 1993 m.

Pasakojimas prasideda, kai Juozukas ir Aldutė, Australijos lietuvių Gabrių vaikai, dovanų gauna išsvajotąjį kačiuką. Apie katinėlį ir šeimos gyvenimą pasakoja vyresnėlis Juozukas – Gabriukas. Jo pasakojime atsiskleidžia ir nevaikiškos realijos: finansiniai šeimos sunkumai, sudėtinga adaptacija svetimoje šalyje, tėvus kamuojantis Lietuvos ilgesys.

Poetė ir prozininkė Julija Švabaitė-Gylienė gimė 1921 m. Vilkaviškio rajone. 1939 m., baigusi gimnaziją, ketino studijuoti Paryžiuje, tačiau planams kelią užkirto prasidėjęs karas. 1939–1943 m. studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą Kaune ir Vilniuje. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. išvyko į Australiją, o 1960 m. persikėlė į JAV.

 

„Gabriuko užrašų“ ištraukos

— Na, Juozuk, atspėk, ką Algis judviem atnešė?
Algio dėžėje po laikraščiu kažkas judėjo. Mano širdis tiktai tuk, tuk…

[…]

— Kačiukas… — sušnibždėjau lyg apsvaigęs.
— Kačiukas…. — nutęsė pasikeitusiu balsu mama.

Viena dieną aš įsidrąsinau ir savo mokytojai atsakiau, jog aš dėl to nemoku gerai angliškai, kad nesu čia gimęs, o atvykęs iš Vokietijos, kur mano tėveliai turėjo gyventi, negalėdami sugrįžti į savo tėvynę, svetimųjų užimtą.

[…]

Mokytoja vieną dieną paprašė pakalbėti lietuviškai. Aš ne tik pakalbėjau lietuviškai, bet ir pasakiau “guten Tag” — vokiškai, “bon jour” — prancūziškai, ir “come va lei” — itališkai.

Visi klasės vaikai pavydo pilnomis akimis spoksojo į mane. Jie, tur būt, stebėjosi mano gabumais.

Dažnai, kai reikia seselei Celestinai užmokėti už pianino pamokas, mamytė iškrato tėčio kišenes, išima iš gazo skrynelės visus trispenius, išžiūrinėja stalčius, — net po kilimo kampais… Tada suberia ant virtuvės stalo, suskaito, ir vis dar neužtenka…

Paskui mes, nubėgę pas pienininką Džordžį, iškeičiam tuos smulkius pinigus į svarus, įdedam vokan ir nešam seselei Celestinai.

Bet mokytis pianinu vis vien reikia.

 

 

Pasaulinei poezijos dienai

Kovo 21 d. – Pasaulinė poezijos diena, kurią paskelbė UNESCO (būstinė – Paryžius) minima nuo 2000 m.

Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.  (Vincė, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos. 2010, p. 67.)

 

JONAS MEKAS

Šilai ir krūmai

Šilai ir krūmai
dar vis miega,
sapnuodami
žalius lapus.

Bet šiandien,
eidamas
per drumzliną
ir šlapią sniegą,

jaučiau:
pavasaris
jau greitai bus.

Ir svaiguma
per kūną
ėjo,

ir plyšo
užsislėpę
geiduliai,

ir šnervėse
kvepėjo
pirmi pavasario
daigai.

Pirmajam Nacionalinės bibliotekos vadovui 160!

VolterisŠ.m. kovo 19 d. prof. Eduardui Volteriui (1846-1941) sukanka 160 metų. Minime iškilios, Lietuvai daug nusipelniusios asmenybės, išskirtinės erudicijos, gebėjimų, įvairiapusį išsilavinimą įgijusio mokslininko  −  kalbotyros profesoriaus, senosios literatūros tyrėjo, etnografo, archeologo, bibliotekininkystės žinovo sukaktį. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai didžiulė garbė prof. Eduardą Volterį vadinti pirmuoju mūsų institucijos istorijoje bibliotekos vadovu. Jis buvo ir Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius.

Šia proga gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras ir Kauno miesto muziejus organizuoja prof. Eduardo Volterio jubiliejui skirtą mokslinę konferenciją ir kviečia įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus) pristatyti savo įžvalgas.

Norime pradžiuginti tuos, kas dar nesuskubo užpildyti anketų konferencijos pranešimams pristatyti. Registracija pratęsta iki kovo 30 d. !

Primename, kad Nacionalinė biblioteka yra parengusi Eduardo Volterio biobibliografiją, kuri randama adresu http://www.lnb.lt/duomenu-bazes/biobibliografijos  bei bus publikuojama naujausiame žurnalo „Tarp Knygų“ numeryje.

KONFERENCIJOS PRANEŠĖJO ANKETA >>>