Kategorija: Datos
Š.m. kovo 19 d. prof. Eduardui Volteriui (1846-1941) sukanka 160 metų. Minime iškilios, Lietuvai daug nusipelniusios asmenybės, išskirtinės erudicijos, gebėjimų, įvairiapusį išsilavinimą įgijusio mokslininko − kalbotyros profesoriaus, senosios literatūros tyrėjo, etnografo, archeologo, bibliotekininkystės žinovo sukaktį. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai didžiulė garbė prof. Eduardą Volterį vadinti pirmuoju mūsų institucijos istorijoje bibliotekos vadovu. Jis buvo ir Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius.Vaclovas Biržiška – bibliografas ir senosios lietuvių literatūros tyrinėtojas
Biržiška Vaclovas (1884.12.02 Viekšniai – 1956.01.02 Waterbury, Konektikuto valstija), visuomenės veikėjas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Mykolo ir Viktoro Biržiškų brolis. Lietuvos MA narys (1941). Pulkininkas leitenantas (1925). VDU filologijos garbės daktaras (1939). 1895–1903 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1909 baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, studijuodamas buvo slaptos lietuvių bibliotekos vedėjas, dalyvavo LSDP veikloje. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. 1910–14 dirbo advokato padėjėju, advokatu Vilniuje ir Šiauliuose, čia tvarkė viešąją biblioteką ir Šiaulių ekonomijos archyvą. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje; štabo kapitonas (1917). 1917 Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariato archyvo vedėju. 1918 kaip buvęs karininkas bolševikų suimtas. Sušaudymo išvengė tik V. Kapsuko siūlymu sutikęs dirbti vadinamos Lietuvos sovietinės respublikos švietimo liaudies komisaru (1919 01–03). 1920–25 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. Nuo 1922 VDU (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė teisę, bibliografiją ir knygos istoriją, 1933–35 Teisių fakulteto dekanas; prof. (1930). 1923–1944 VDU bibliotekos, 1924–43 ir Bibliografijos instituto direktorius. 1931–44 Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas. 1940–41 VU Teisių fakulteto dekanas, Bibliologijos katedros (nuo 1941 12 01 veikė VDU) vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1946–49 dėstė Pabaltijo universitete Hamburge – Pinneberge. Nuo 1946 Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. 1949 apsigyveno JAV. 1951–53 Kongreso bibliotekos Vašingtone garbės konsultantas. 
Nuo 1906 bendradarbiavo spaudoje. Rinko medžiagą ir redagavo bibliografinius leidinius: „Knygos“ (1922–26), „Bibliografijos žinios“ (1928–43), tęstinį leidinį „Mūsų senovė“ (1937–40). 1931–44 buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“, 1953–54 „Lietuvių enciklopedijos“ vyr. redaktorius. Surinko ir paskelbė kult. ir lit. palikimo archyvinės medžiagos. Svarbiausi darbai: „Lietuvių bibliografija“ (4 d. 1924–39), „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ (1 d. 1930), „Iš mūsų laikraščių praeities“ (1932), „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyvardės“ (1943), „Senųjų lietuviškų knygų istorija“ (1953–1954), „Aleksandrynas“ (3 t. 1960–65 Čikaga 1990 Vilnius), „Praeities pabiros“ (1960), „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais“ (1987), „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910. Bibliografija“ (1994), „Knygotyros darbai“ (1998). Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).
Biržiška Vaclovas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 3, p. 235. Straipsnio autoriai Egidijus Aleksandravičius, Vladas Žukas.
Lietuvos ir Australijos teatro aktorė
Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge. Toliau skaityti „Lietuvos ir Australijos teatro aktorė”
Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas
Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.
Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.
Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.
Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.
Artėjančių Joninių proga…
Joninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!
Apie Joninių tradicijas galite skaityti : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=318341&biRecordId=104209 (Lithuanian heritage, 2006, Nr. 3, p. 26)
Virtuali paroda „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“
Birželio 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Antanas Dambrava. Pažymint sukaktį, Lituanikos skyrius parengė šiai įvairiapusei asmenybei skirtą virtualią parodą „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“. Joje Dambrava pristatomas kaip diplomatas, daug nuveikęs spaudos bei radijo žurnalistas, teisininkas, religinių knygų ispanų ir lietuvių kalbomis autorius.
Parodoje cituojami prisiminimai, šio autoriaus knygų ištraukos, taip pat pateikiamos nuorodos į virtualioje epaveldo sistemoje patalpintus leidinius – pradedant žaismingu literatūriniu laikraščiu „Parnaso aidai“, kurį Dambrava redagavo gimnazijos laikais. Taip pat galima paklausyti niekur kitur virtualiai neprieinamos ištraukos iš „Amerikos balso“ laidos „Antano Aukštaičio pastabos“, kurią Dambrava vedė pokariu, JAV.
Parodos pavadinime užsimenama apie Dambravos religingumą, atsispindintį visose jo veiklos srityse. 1991 metais Dambrava ragino JAV išeiviją susitelkti dėl atgimstančios Lietuvos, cituodamas šiuos popiežiaus Pauliaus VI žodžius: „Politika po religijos yra pati kilniausia forma artimo meilei vykdyti.“
Parodą inicijavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: Valdonė Budreckaitė ir Dalia Cidzikaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.