Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras
Laikas: 2016 m. gegužės 5 d.
Pradžia: 9.30
Vieta: Kauno rotušė, Kaunas
2016 m. kovo 19 d. profesoriui Eduardui Volteriui sukako 160 metų. Jis buvo ne tik žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, etnografijos, archeologijos tyrinėtojas, bet ir Valstybinės centrinės bibliotekos (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėjas, Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius. Eduardo Volterio gyvenimas buvo susijęs su Vokietija ir Rusija, Latvija ir Lietuva. Jo veikla apėmė įvairiausias sritis, todėl apie šią asmenybę kalbėti gali daugelio sričių specialistai.
Šia konferencija organizatoriai siekia ne tik prisiminti profesoriaus darbus vadovaujant bibliotekai ir muziejui, bet ir dar kartą įvertinti ir plačiajai visuomenei pristatyti Eduardo Volterio asmenybę ir veiklą.
Į tarptautinę jubiliejinę profesoriaus Eduardo Volterio konferenciją organizatoriai sukvietė įvairiausių sričių tyrinėtojus (archeologus, etnologus, kalbos tyrinėtojus, tautosakininkus, literatus, istorikus, bibliotekininkus, muziejininkus, archyvistus), kur jie pristatys savo įžvalgas. Toliau skaityti „Jubiliejinė prof. Eduardo Volterio konferencija”


Š.m. kovo 19 d. prof. Eduardui Volteriui (1846-1941) sukanka 160 metų. Minime iškilios, Lietuvai daug nusipelniusios asmenybės, išskirtinės erudicijos, gebėjimų, įvairiapusį išsilavinimą įgijusio mokslininko − kalbotyros profesoriaus, senosios literatūros tyrėjo, etnografo, archeologo, bibliotekininkystės žinovo sukaktį. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai didžiulė garbė prof. Eduardą Volterį vadinti pirmuoju mūsų institucijos istorijoje bibliotekos vadovu. Jis buvo ir Kauno miesto muziejaus vadovas, ilgametis Lietuvos universiteto profesorius.
Biržiška Vaclovas (1884.12.02 Viekšniai – 1956.01.02 Waterbury, Konektikuto valstija), visuomenės veikėjas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Mykolo ir Viktoro Biržiškų brolis. Lietuvos MA narys (1941). Pulkininkas leitenantas (1925). VDU filologijos garbės daktaras (1939). 1895–1903 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1909 baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, studijuodamas buvo slaptos lietuvių bibliotekos vedėjas, dalyvavo LSDP veikloje. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. 1910–14 dirbo advokato padėjėju, advokatu Vilniuje ir Šiauliuose, čia tvarkė viešąją biblioteką ir Šiaulių ekonomijos archyvą. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje; štabo kapitonas (1917). 1917 Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariato archyvo vedėju. 1918 kaip buvęs karininkas bolševikų suimtas. Sušaudymo išvengė tik V. Kapsuko siūlymu sutikęs dirbti vadinamos Lietuvos sovietinės respublikos švietimo liaudies komisaru (1919 01–03). 1920–25 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. Nuo 1922 VDU (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė teisę, bibliografiją ir knygos istoriją, 1933–35 Teisių fakulteto dekanas; prof. (1930). 1923–1944 VDU bibliotekos, 1924–43 ir Bibliografijos instituto direktorius. 1931–44 Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas. 1940–41 VU Teisių fakulteto dekanas, Bibliologijos katedros (nuo 1941 12 01 veikė VDU) vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1946–49 dėstė Pabaltijo universitete Hamburge – Pinneberge. Nuo 1946 Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. 1949 apsigyveno JAV. 1951–53 Kongreso bibliotekos Vašingtone garbės konsultantas. 