Kategorija: Diasporos tyrėjams

Lietuviškos vestuvės Amerikoje

Parengė Dalia Cidzikaitė

Kaip Amerikos lietuvaičiai tuokėsi Amerikoje aštuntajame dešimtmetyje? Ar vestuvės buvo tradicinės? Kokių papročių laikytasi? Ar jaunoji vilkėjo lietuviškais tautiniais drabužiais? Ar buvo piršlys? O svočia? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsako Kongreso bibliotekoje (JAV) saugoma Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės surinkta etnografinė medžiaga – JAV lietuvių vestuvės Čikagoje.

JAV Kongreso bibliotekos svetainėje paskelbtame keturių dalių garso įraše (120 min. trukmės) įamžinta 1977 metų birželio 26 dieną Pakšto salėje vykusi Emilijos Pakštaitės ir Romo Sakadolskio vestuvių šventė. Garsinę medžiagą papildo 39-ios JAV lietuvio fotografo Jono Dovydėno nuotraukos. Smagaus klausymosi!

Pirmoji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20833/

Antroji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20834/

Trečioji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20835/

Ketvirtoji dalis: https://www.loc.gov/item/afc1981004_afs20836/

Jono Dovydėno nuotraukose – Sakadolskių vestuvių akimirkos.

Įvyko BaltHerNet jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba seminaro organizatorė Maarja Merivoo-Parro (Talino universitetas)

Spalio 1-2 dienomis Vilniaus universitete ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jame savo tyrinėjimus, vykdomus diasporos srityje, pristatė tyrėjos iš visų trijų Baltijos šalių.

Seminare dalyvavo dvi Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos. Sakytinės istorijos žanru besidominti dr. Dalia Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Oral histories of Lithuanian life in America“. Valdonė Budreckaitė pristatė tarptautinį projektą „Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“, kuriame nuo 2017 m. dalyvauja Nacionalinė biblioteka.

Nevyriausybinė organizacija BaltHerNet įkurta Tartu (Estija) 2008 m. pradžioje. Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaupianti lietuvių diasporos paveldą, jos veikloje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių. Neseniai pasirodė trečiasis 2018-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis, kuriame pristatomi keli diasporos tyrėjams aktualūs įvykiai iš Lietuvos.

BaltHerNet tarybos narės: Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Kristine Bekere (Latvijos mokslų akademija)

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“”

Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką nuolat plaukia lituaninės knygos: dažniausiai jos būna istorinio pobūdžio, tačiau pasitaiko ir, pavyzdžiui, spalvingų knygelių vaikams (Kakei Makei puikiai sekasi Latvijoje!). Itin smagu knygos viršelyje išvysti pažįstamo žmogaus pavardę. Šiuo atveju – Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Giedrės Milerytės-Japertienės.

Šaltinių publikacija „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais“ išėjo dar 2014 m.[1] Šią vasarą šaltinių publikaciją papildė Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m.“, kurią, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2] Toliau skaityti „Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje”

Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai

Dalia Cidzikaitė

Taip atrodo Draugo archyvų paieškos langas

Netrukus pasirodysiančiame Lithuanian Heritage rugsėjo-spalio mėn. numeryje lietuviškos diasporos tyrinėtojų laukia džiugi žinia – kitais metais internete bus galima sklaidyti beveik visus – 99 proc. – vieno iš seniausių (pradėtas leisti kaip savaitraštis 1909 m. Wilkes Barre, PA) ir ilgiausiai už Lietuvos ribų leidžiamo laikraščio Draugas archyvinių numerių! Toliau skaityti „Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai”

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“