Kategorija: Diasporos tyrėjams

Įvyko BaltHerNet jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba seminaro organizatorė Maarja Merivoo-Parro (Talino universitetas)

Spalio 1-2 dienomis Vilniaus universitete ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Jame savo tyrinėjimus, vykdomus diasporos srityje, pristatė tyrėjos iš visų trijų Baltijos šalių.

Seminare dalyvavo dvi Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos. Sakytinės istorijos žanru besidominti dr. Dalia Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Oral histories of Lithuanian life in America“. Valdonė Budreckaitė pristatė tarptautinį projektą „Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“, kuriame nuo 2017 m. dalyvauja Nacionalinė biblioteka.

Nevyriausybinė organizacija BaltHerNet įkurta Tartu (Estija) 2008 m. pradžioje. Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaupianti lietuvių diasporos paveldą, jos veikloje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių. Neseniai pasirodė trečiasis 2018-ųjų BaltHerNet naujienlaiškis, kuriame pristatomi keli diasporos tyrėjams aktualūs įvykiai iš Lietuvos.

BaltHerNet tarybos narės: Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Kristine Bekere (Latvijos mokslų akademija)

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“”

Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką nuolat plaukia lituaninės knygos: dažniausiai jos būna istorinio pobūdžio, tačiau pasitaiko ir, pavyzdžiui, spalvingų knygelių vaikams (Kakei Makei puikiai sekasi Latvijoje!). Itin smagu knygos viršelyje išvysti pažįstamo žmogaus pavardę. Šiuo atveju – Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Giedrės Milerytės-Japertienės.

Šaltinių publikacija „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais“ išėjo dar 2014 m.[1] Šią vasarą šaltinių publikaciją papildė Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m.“, kurią, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2] Toliau skaityti „Žvilgsnis į lietuvių ir lenkų santykius išeivijoje”

Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai

Dalia Cidzikaitė

Taip atrodo Draugo archyvų paieškos langas

Netrukus pasirodysiančiame Lithuanian Heritage rugsėjo-spalio mėn. numeryje lietuviškos diasporos tyrinėtojų laukia džiugi žinia – kitais metais internete bus galima sklaidyti beveik visus – 99 proc. – vieno iš seniausių (pradėtas leisti kaip savaitraštis 1909 m. Wilkes Barre, PA) ir ilgiausiai už Lietuvos ribų leidžiamo laikraščio Draugas archyvinių numerių! Toliau skaityti „Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai”

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Istorikas Tomasz Błaszczak: užsienio profesionalas, dirbantis Lietuvoje

Tomasz Błaszczak / vdu.lt nuotr.

„Tarpukariu jaunai Lietuvos valstybei trūko profesionalų įvairiose srityse, tad į Lietuvą dirbti atvykdavo nemažai užsieniečių. Pavyzdžiui, po Rusijoje įvykusios Spalio revoliucijos į Lietuvą pradėjo plūsti daug profesionalų, kurie tuo metu nenorėjo dirbti bolševikų kontroliuojamai valdžiai ir nusprendė išvažiuoti į Vakarus “, – per parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ atidarymą  pasakojo VDU istorikas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus  tyrėjas T. Blaszczak, neseniai išleidęs knygą „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017)

„Baltarusių atsiradimas Kaune buvo susijęs su Lenkijos ir Lietuvos konfliktu – dauguma baltarusių buvo gimę teritorijose, kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai, šiame fone nemažai baltarusių, kurie priklausė baltarusių tautiniam judėjimui, buvo Lietuvos pusėje ir persikėlė į Kauną. Žinoma, dalis emigravo kitur, tačiau likusiesiems baltarusiams puikiai pavyko integruotis į Lietuvos visuomenę ir dalis jų liko čia gyventi“.

Pagal Kauno miesto muziejaus informaciją.

Daugiau skaitykite: http://sc.bns.lt/view/item/255285

Daugiau apie Tomasz Błaszczak ir jo kelią Lietuvon: http://pilnas.kaunas.lt/2016/07/05/tomasz-blaszczak-nepaisant-ivairiu-nesutarimu-esame-vieninga-kulturine-erdve/