Paroda „Lietuva brangi šalelė“

Minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skaitykloje atidaroma paroda, supažindinanti su išskirtinės asmenybės knygų kelią liudijančiais dokumentais. Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868–1953) savo gyvenimą skyrė Lietuvos dvasiniam augimui, tautinės savigarbos puoselėjimui ir asmenybės tobulėjimui. Rašytojas, filosofas džiaugėsi Lietuvos žmonių pasiekimais ir sielojosi dėl negandų, savo straipsniuose patardavo, kaip išmintingiau reiktų elgtis tam tikrose situacijose. Toliau skaityti „Paroda „Lietuva brangi šalelė““

Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas

Parengė Dalia Cidzikaitė


Dokumentas, įrodantis Mato Šalčiaus ir Antano Poškos narystę Pamparapam brolijoje. Iš Mato Šalčiaus archyvo (F-189), LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Matas Šalčius, garsusis žurnalistas, lietuvis keliautojas, o kai kam – tikras pramuštgalvis ir nuotykių ieškotojas, nestokojo humoro jausmo. Reikia įrodymo? Štai Šalčiaus fonde (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rastas graikų kalba parašytas dokumentas. Kadangi graikų kalba neskaitau ir nekalbu, pagalbos kreipiausi į jau ne vienerius metus Graikijoje gyvenančią ir puikiai graikų kalbą mokančią draugę. Toliau skaityti „Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas“

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ sugrįžo į Bitėnus

Amžinoji Rambyno kalno knyga Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Daugiau nuotraukų >>

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d,. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje Nepriklausomybės metų ženklai, kvietė į Bitėnus. Lankytojams buvo suteikta proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – Amžinąja Rambyno kalno knyga.  Šis unikalus raštijos dokumentas saugomas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Minint knygos 90-metį,  ji pirmą kartą, praėjus kone aštuoniems dešimtmečiams, sugrįžo į Bitėnus.

Amžinoji Rambyno kalno knyga sveria net 18,5 kg, o su mediniu dėklu, kurioje laikoma, – 28,5 kg. Odiniu viršeliu ir metalo puošyba išsiskirianti knyga buvo pagaminta 1928 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje ir saugoma sunkioje, specialiai jai pritaikytoje medinėje dėžėje su užraktu. Knygoje pasirašydavo svečiai, kurie per Jonines susirinkdavo ant Rambyno kalno arba užsukdavo pas M. Jankų. Pirmasis knygoje įrašą paliko filosofas Vydūnas. Per 11 metų daugybė žmonių iš įvairiausių kraštų įrašė savo linkėjimus ir sveikinimus knygoje pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Šis autentiškas Mažosios Lietuvos žmonių likimus atspindintis dokumentas pasakoja tiek krašto, tiek visos valstybės istoriją.

Plačiau apie renginį  >>

Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų

Parengė Diana Norkūnienė


 

1938 m. rugpjūčio 25 diena tuometiniam Palangos burmistrui dr. Jonui Šliūpui buvo labai įtempta ir produktyvi. Į prieškarinės Lietuvos kurortinio miestelio mero kasdienius rūpesčius ir darbus žvilgtelėti leidžia Retų knygų ir rankraščių skyriaus Jono Šliūpo dokumentų archyve saugoma 1936-1940 m. Kretingos apskrities Palangos miesto Burmistro nutarimų knyga.[1]

Rugpjūčio 25-ąją Palangos burmistrui teko spręsti net 45 klausimus ir priimti tiek pat sprendimų. Svarstyti įvairūs miestelio gyventojų prasižengimai, užfiksuoti Palangos policijos protokoluose. Toliau skaityti „Rugpjūčio 25-oji Palangoje prieš 80 metų“

Citrinų limonado receptas (1822)*

Aptiko Milda Kvizikevičiūtė


4 citrinos🍋🍋
Pinta vandens
Pusė svaro cukraus

Nupjauti citrinų žievelę kaip įmanoma giliau. Pašalinti baltąją dalį, esančią tarp vaisiaus ir žievelės. Tada į pintą vandens** išspausti šių citrinų sultis, įdėti pusę svaro cukraus ir palaikyti 2-3 valandas.

*Encyclopèdie domestique, recuile dėl procèdès et dėl recettes, Paris, 1822.

**Vandens kiekį galima padidinti pagal skonį. Skonį paįvairinti galima gazuotu vandeniu.
Skanaus!

 

Siuntinys iš Prancūzijos

Pirmadienio rytą Nacionalinę biblioteką pasiekė siuntinys iš Tulūzos (Prancūzija). Jį sukrovė garbaus amžiaus Christiane Prioult (g. 1926) – jos tėvas Albert‘as Pierre‘as Prioult tarpukariu ir karo metais dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje, saugoma šio prancūzo kolekcija. Dukters siuntinys padės rekonstruoti A. P. Prioult biografiją po 1942 m., kai jis išvyko iš Lietuvos. Apie literatūrologą, Honoré de Balzaco kūrybos tyrinėtoją A. P. Prioult galite paskaityti naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje (2018, Nr. 6, p. 23-27).