Nauji leidiniai – Puslapis 24

Naujos knygos, skirtos Česlovo Milošo kūrybai

Litewskie konteksty Czesława Miłosza : monografia / Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas ; tłumaczenie: Joanna Tabor. - Sejny : Pogranicze, 2014. - 441, [3] p., [1] C(LKA)lenk.10/014 — Litewskie konteksty Czesława Miłosza : monografia / Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas ; tłumaczenie: Joanna Tabor. – Sejny : Pogranicze, 2014.

Lituanikos skyrių pasiekė dvi naujos knygos, skirtos Česlovo Milošo kūrybai. Pirmoji knyga – Vilniaus universiteto dėstytojų monografija “Litewskie konteksty Czesława Miłosza“. Knyga įdomi tuo, jog apie rašytoją kalbama kaip apie dviejų modernių visuomenių (lenkiškos ir lietuviškos) reiškėją, o jo biografijos lietuviškai-lenkiškas dvilypumas, pasaulėjautos ypatingumas – durys į sudėtingą, kartais sunkiai perprantamą, lietuvių-lenkų santykių labirintą.

Избранное / Чеслав Милош ; [перевод с польского Анатолия Ройтмана]. - Санкт-Петербург : Азбука : Азбука-Аттикус, 2012 [i.e. 2011]. - 318, [2] p., [4] C(LKA)rus.41/012 — Избранное / Чеслав Милош ; [перевод с польского Анатолия Ройтмана]. – Санкт-Петербург : Азбука : Азбука-Аттикус, 2012.

2012 m. Sankt Peterburge išleista kūrybos rinktinė, skirta 100-osioms Česlovo Milošo gimimo metinėms. Šiame leidime galima rasti eilėraščių ir esė iš skirtingų rašytojo gyvenimo periodų. Tai savotiška dovana visiems poeto kūrybos gerbėjams. Kviečiame skaityti!

Vertinga knyga apie Žemaitijos kapines

Cmentarze na Żmudzi = Žemaičių kapinės : polskie ślady przeszłości obojga narodów / Jan Skłodowski : Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013.

Istoriko, fotografo Jano Sklodovskio (J. Skłodowski) monografija „Žemaičių kapinės : lenkiški pėdsakai Abiejų Tautų istorijoje“ vertinga dalykiniu ir teminiu aspektu, novatoriška senosioms žemaičių kapinėms skirtoje lietuviškoje istoriografijoje.

Dvikalbiu formatu išleistos knygos autorius atliko įspūdingą darbą: keliaudamas po Žemaitiją, 156 vietovėse aptiko 211 laidojimo vietas (bažnyčių kapines, parapijų kapines, vietines ir dvarų kapines; taip pat bažnyčias, nes ir jose, ypač senosiose, buvo laidojama) ir atliko jų inventorizaciją. Aprašyti ir nufotografuoti 1957 antkapiai su lenkiškais ir, retais atvejais, lotyniškais įrašais. Kapavietes galima laikyti šios nedidelės, aiškiai apibrėžtos teritorijos istorinių paminklų kompleksu.

Leidinyje pateikiami kapaviečių aprašai ir, svarbiausia, gausi fotografinė medžiaga. Jeigu turėsime omenyje dažnai kartojamą mintis, kad Tėvynė – tai žemė ir kapai, o praradusios atmintį tautos nustoja gyvavusios, šis darbas saugo nuo lemtingų atminties praradimo padarinių.

Darbas yra reikšmingas ir kaip savitas kelionių vadovas: jame gausu informacijos, kuri vertinga keliaujant po vakarines buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.

Parengė Lituanikos skyriaus vyresn. bibliografė Vlada Filipovič

Dovana 95-mečiui – nauja knyga

Naujausios prof. Pikūno knygos viršelis.

Sausio 7 dieną 95-erių metų sulaukęs psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Justinas Pikūnas (gimė 1921 m. Miroslave) džiaugiasi ne tik gražia sukaktimi, bet ir nauja knyga – 2014 metų vasarą Ateities leidybos centro išleistu straipsnių rinkiniu „Nuo vardo iki imuniteto“.

Prof. Pikūno vardas gerai žinomas Šiaurės Amerikos lietuviams, ypač JAV ir Kanadoje leidžiamų periodinių leidinių – dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – skaitytojams. Šalia daugybės akademinių knygų ir publikacijų, autorius lietuviškoje spaudoje paskelbtuose straipsniuose rašė ne tik psichologinės, fizinės ir dorovinės sveikatos temomis, jis neliko abejingas ir socialiniams bei visuomeniniams skauduliams.

Nauja prof. Pikūno knyga nurodo į dar jaunystėje autoriaus užsibrėžtą siekį – savo profesinėmis žiniomis pasidalinti su kitais. Filosofijos mokslų daktaras, psichologas ir Detroito universiteto profesorius emeritas temas dėsto paprastai, neapsunkindamas skaitytojo nereikalinga teorija, moksline, sunkiai suprantama ir pernelyg detalia informacija. Toliau skaityti „Dovana 95-mečiui – nauja knyga”

„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“

d167348d008ee66c023c8cb20a85e03dc3f75c8c_article_200 „…gyvenimas trumpas, ir todėl noriu klausytis dainos ir pats savo gergždančiu balsu dainuoti ir tik tada, jei liks laiko, klausytis dainuoti nesugebančių begalinių abstrakčių išvedžiojimų apie „dainą kaip tekstą”.”

Šiemet sukako 90 metų nuo rašytojo Algirdo Landsbergio gimimo. Kūrėjas dalį gyvenimo praleido išeivijoje ir mirė 2004 metais toli nuo Lietuvos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas sukakčiai pažymėti surengė mokslinę konferenciją „Išėjusiems atminti“, kurioje taip pat kalbėta apie Icchoko Mero bei Mariaus Katiliškio kūrybą, o Maironio literatūros muziejus parengė jam skirtą parodą. Toliau skaityti „„Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“”

Surasti nežinomą lietuvį Londone

Shirley_Homes Galbūt pradėjote mokytis anglų kalbos arba norite atnaujinti jos žinias? O gal užsiimate šios kalbos mokymu? Siūlome atkreipti dėmesį į Jennifer Bassett knygelę „Shirley Homes and the Lithuanian case“ iš „Oxford bookworms library“ serijos. Juk skaityti tekstą, kurio personažas – lietuvis, iškart žymiai įdomiau, ar ne? Toliau skaityti „Surasti nežinomą lietuvį Londone”

Amerikietis Sibire

Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais. Toliau skaityti „Amerikietis Sibire”