Kategorija: Nauji leidiniai

Vertinga knyga apie retrospektyvųjį teisingumą Baltijos šalyse

Transitional JusticeŠių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.

Knygos autorių nuomone, tiesos ir teisingumo procesai visuomenėse, kurios neseniai išgyveno represijas, turi daugelį dimensijų. Plačiausia prasme, šioje knygoje analizuojama tiesos ir teisingumo politika, į kurią tyrėjai stengiasi pažvelgti nauju kampu.

Studijos struktūra:

http://assets.cambridge.org/97811070/49499/toc/9781107049499_toc.pdf

Nacionalinėje bibliotekoje pristatoma advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“

2015 m. birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.

Pristatyme dalyvaus: knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas. Renginys vyks LNB 7 a. posėdžių salėje (Gedimino pr. 51). Renginio pradžia 16 val.

Donatas Januta – LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ svečias. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) » http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/78820

Kvietimas. Lietuviski takai

Kviečiame į renginius!

Gegužės 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos posėdžių salėje (Gedimino pr. 51, 7 aukštas, Vilnius) vyks antrasis diasporos tyrėjų seminaras ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymas. Programa: http://literatura.vdu.lt/wp-content/uploads/2015/04/Seminaro-programa.pdf

KVIETIMAS

 

Vertinga knyga apie Bernardinų kapines

002pol
Cmentarz Bernardyński w Wilnie / Krzysztof Hejke ; wstępem opatrzył Witold Banach. – Warszawa : Rada Ochrony Pamięci Walk i Męczeństwam, 2010.

Tinklaraštyje jau esame pristatę istoriko, fotografo Jano Sklodovskio (J. Skłodowski) novatorišką monografiją „Žemaičių kapinės: lenkiški pėdsakai Abiejų Tautų istorijoje“. Lituanikos skaitykloje dabar galima rasti ir Varšuvoje išleistą, vertingą knygą apie Bernardinų kapines (Cmentarz Bernardyński w Wilnie). Leidinyje pristatomos šiek tiek primirštos, tačiau gražios, istorinės Vilniaus Užupio kapinės. Albumas buvo išleistas minint 200-ąsias jų metines. Tekste, papildytame apie 150 nuotraukų, pateikiama kapinių istorija, pasakojama apie čia palaidotus asmenis. Knygos sumanytojas ir nuotraukų autorius – fotografas ir operatorius K. Hejke, parengęs jau keliolika panašių albumų. Kviečiame skaityti!

Apie prūsiškąją Sacharą ir paslaptingą Nidos dailininkų koloniją

51E-9SJIGjL._SX258_BO1,204,203,200_Jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą Nida buvo viena iš žymiausių vokiečių menininkų kolonijų (Künstlerkolonie Nidden). Tai buvo dailininkų organizacija, vienijusi menininkus, tapiusius Kuršių nerijos kraštovaizdį. 19-ojo a. pabaigoje Nidoje vasaromis pradėjo lankytis Karaliaučiaus menų akademijos profesoriai ir jų mokiniai. 20-ojo a. pradžioje Nida tapo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta; tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Čia susitikdavo modernių krypčių dailininkai – impresionistai ir ekspresionistai. Žymiausias Nidos dailininkų kolonijos svečias buvo rašytojas Tomas Manas. 19-me a. Nida vadinta prūsiškąja Sachara, 20-me amžiuje – tapytojų rojumi ir stebuklų žeme. Ir po Pirmojo pasaulinio Nidoje tęsėsi menininkų susitikimai, bet jau tik ekspresionistų. Iki 1945 m. Nidoje kūrė per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš  Rytprūsių. Dailininkus žavėjo Kuršių nerijos gamta, architektūra, žvejų darbai ir amatai, gyvenimo būdas ir ritmas. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. Apie tai pasakojama Lituanikos skaitykloje esančioje knygoje „Im Streit der Stile” (Ginčas dėl stiliaus). Šioje knygoje aprašomi 20-ojo amžiaus pirmojo ketvirčio svarbiausi šios menininkų kolonijos atstovai. Jų diskusijų meno klausimais centras Nidoje buvo Hermano Blodės viešbutis, pastatytas 1867 m. rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje, vadintas menininkų namais. Čia apsistodavo žymūs to meto kultūros veikėjai: Liudwigas Passarge, Engelbertas Humperdingas, Thomas Mannas, dailininkai E. Bischoffas-Culmas, Hansas Borschke ir kiti dailininkai, kurie sudarė Nidos dailininkų koloniją. Viešbutyje buvo didžiulė meno kolekcija. Deja ji pražuvo 1945 metais Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Iš viešbučio irgi teliko fragmentai. Specialiame knygos skyriuje yra aprašomi likę paveikslų kolekcijos pėdsakai. Didžioji kolonijos dailininkų dalis išsaugojo sentimentus Kuršių nerijos gamtai ir, po karo negalėdami atvykti į Nidą, tapė „prisiminimų paveikslus“.

Jonas Rimka

Leonas Sapiega – talentingas politikas ir kultūros mecenatas

Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. - Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.
Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.

A. Čvolekas – Lenkijos Torunės universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas. Mokslininkas domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija taip pat Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos XVI ir XVII a. tarptautiniais bei diplomatiniais santykiais. Autoriaus knygoje Piórem i buławą pristatomas Leonas Sapiega ir jo politinė veikla. Šią knygą galima rasti Lituanikos skaitykloje.

Leonas Sapiega (1557-1633) – vienas iš žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Sapiega – sumanus politikas, apsukrus diplomatas, padaręs stulbinančią karjerą, žinomas tų laikų regalistas. Jis užėmė aukščiausias pareigas Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ilgametis seimo maršalas. 1589 m. tapo didžiuoju kancleriu ir kartu su kitais valstybės pareigūnais įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.

L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Paskutiniais gyvenimo metais Leonas ėmėsi naujai sutvarkyti „Lietuvos Metriką“. Per savo gyvenimą susikrovė didžiulius asmeninius turtus, tačiau rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams, buvo kelių bažnyčių statybos fundatoriumi.

Smalsiems skaitytojams pateikiame sąrašą, kuriame (spausti ant pažymėtų žodžių) knygos, straipsniai apie Leoną Sapiegą.

Parengė V. Filipovič