Šiomis dienomis Lietuvoje lankosi JAV gyvenanti lietuvių ir iraniečių kilmės rašytoja, šokių kritikė Anita Amirrezvani, kurios motina yra lietuvė, o tėvas – iranietis. Jos debiutinis romanas yra „Gėlių kraujas“, kuriame įrašyta tokia dedikacija: „Skiriu savo šeimai – iranietiškai, lietuviškai ir amerikietiškai“. Šį romaną – jau išleistą daugiau kaip 25 kalbomis – apie kilimų rišėją autorė skyrusi savo tėvo karštui Iranui. Rašytoja viliasi ateityje sukurti ir knygą apie Lietuvą. Lietuvoje ji turi nemažai giminaičių. Pirmą kartą rašytoja į Lietuvą buvo atvykusi 2002 metais. Jos motinai Vilniuje teko būti ir 1969 metais. Vėliau jau su dukra lankydamasi Vilniuje ir žingsniuodama Gedimino prospektu, ji parodė viešbutį, kuriame anuomet penkias dienas – tik tiek pabūti leido valdžia – gyveno ir visą laiką jautėsi kažkieno stebima. Toliau skaityti „Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani”
Kategorija: Nauji leidiniai
Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines
Abraomas Suckeveris vadinamas vienu iš iškyliausių Holokausto poetų. Jis gimė Smurgainyse (dab. Baltarusijoje) 1913 m. liepos 13 d. Rašytojas buvo trečiasis vaikas rabinų chasidų šeimoje. 1915 m. jo tėvai kartu su kitais Lietuvos žydais buvo ištremti į Sibirą (Omską). Po tėvo mirties 1920 m. motina su vaikais grįžo į Lietuvą. Būsimasis poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje, universitete studijavo literatūrą. Susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne” ( „Jaunasis Vilnius”), L. Volfo pakviestas, į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.
Pirmasis A.Suckeverio eilėraštis pasirodė 1932 m. skautų grupės žurnale. Nuo 1934 m. jo kūryba periodiškai buvo spausdinama Varšuvos ir Vilniaus žurnaluose. 1937 m. Jidiš PEB klubas Varšuvoje išleido pirmąjį A. Suckeverio eilėraščių rinkinį „Lider” („Dainos”).
1941 m. po žudynių likę gyvi Vilniaus žydai buvo suvaryti į Dydijį ir Mažajį getus. Ten pateko ir A. Suckeveris su žmona Freidke (vedė 1939 m.). Tačiau vėliau jam pavyko pabėgti, kartu su žmona prisijungė prie žydų partizanų. Suckeveris net būdamas gete išliko nepalaužiamos dvasios ir neapleido kūrybos, kuri tuo metu buvo vienintelis būdas pasipriešinti mirčiai. Vilniaus gete A. Suckeveris parašė apie 80 eilėraščių, sugebėjo išsaugoti rankraščius ir jie buvo išspausdinti. 1945 m. išėjo jo knyga „Tvirtovė“ („Di festung“), o 1946 m. – „Geto dainos“ („Lider fun geto“). Paryžiuje išleista prisiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ („ Fun Vilner geto“). Toliau skaityti „Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines”
Žurnalas „You Go Wild” kviečia keliauti
Lituanikos skaityklą jau pasiekė pirmieji naujo lietuviško žurnalo „You Go Wild” numeriai. Tai vasario mėnesį JAV pradėtas leisti kelionių maršrutų, įspūdžių ir patarimų leidinys. Jo šeimininkai, pagrindiniai autoriai ir leidėjai – du Čikagos lietuviai, 2011-aisiais kelionę dviračiais aplink pasaulį pradėję Diana Aleknaitė ir Žilvinas Usonis. „Norėdami pamatyti tikrąjį pasaulio veidą, turime pasiruošti įšokti į vietinius batus, pajusti kasdienį lankomos šalies alsavimą ir įpročius, tarsi įžengtume į ją pro galines duris”, – rašo Diana ir Žilvinas. Naujajame žurnale „You Go Wild” – jų ir kitų lietuvių keliautojų įspūdžiai iš aplankytų kraštų ir kvietimas jungtis, ieškoti, atrasti, pažinti. Daugiau apie kelionę interviu su Diana Aleknaite.
Jolanta Matuzaitė
Pristatyta Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“
Birželio 13 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinių parodos atidarymas ir naujausios Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“, kurią 2013 m. išleido leidykla „Versus aureus“, pristatymas.
Renginyje dalyvavo knygos autorius VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, istorikas, diplomatas, prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas, dr. Vitalija Stravinskienė, dr. Mindaugas Tamošaitis, istorikas ir politologas prof. dr. Antanas Kulakauskas. Renginį moderavo dr. Darius Kuolys.
Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Toliau skaityti „Pristatyta Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“”
Nauja knyga apie XIV-XVII a. Vilniaus literatūrą
KULTURA LITERACKA WILNA (1323-1655) retoryczna organizacja miasta / Jakub Niedźwiedź
Knygoje analizuojami tekstai ir jų funkcionavimas viduramžių ir naujausių laikų Vilniuje, XIV-XVII a. tapusiame pagrindiniu LDK ir vienu iš pagrindinių Abiejų Tautų Respublikos kultūros centru, daugiataučiame, įvairius tikėjimus išpažįstančių žmonių mieste. Autorius pateikia ne tik literatūros kūrinių tekstus (M.K. Sarbievijaus odės, L. Gornickio dialogai), bet ir užrašus ant monetų, testamentus, įvairias jų gamybos ir naudojimo aplinkybes. Knygoje aptartas kelių abėcėlių koegzistavimas, apribojimai, susiję su daugiakalbyste Vilniaus literatūroje, rankraščių ir spausdintų tekstų gamyba ir jų archyvavimas, švietimas, literatūrinė edukacija, moterų dalyvavimas raštingų asmenų bendruomenėje. Knyga iliustruojama faksimilėmis lotynų, rusų, hebrajų, lietuvių, jidiš ir vokiečių kalbomis.
Parengė Vlada Filipovič
Naujausi Europos lietuvių bendruomenių leidiniai
Lituanikos skyriaus užsienio lietuvių periodikos kolekciją vėl papildė nauji leidiniai. Jungtinės Karalystės Piterboro lietuvių laikraštyje „Švyturys” prisimenamas prieš 75-erius metus vykęs Britanijos lietuvių Seimas, pristatomas naujos šokių studijos „Amberdance” įkūrėjas Deividas Jablonskis. Lietuvių bendruomenės Skonėje (Švedija) laikraštis „Skonietis” spausdina interviu su Skonės lietuvių bendruomenės pirmininku Egidijum Meškėnu ir pasakoja apie dailininko Kęstučio Kasparavičiaus viešnagę „Gintaro” lituanistinėje mokyklėlėje. Naujausiame „Šveicarijos lietuvių žinių” numeryje – Jūratės Caspersen straipsniai apie aktorės Birutės Mar monospektaklius Šveicarijoje ir jubiliejinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metų renginius. Kviečiame į Lituanikos skaityklą!
