Knygų mugės dienoraštis. Trečia dalis

Antanas ŠileikaMums pagrindinis penktadienio renginys ir labai Lietuvoje lauktas svečias be abejo buvo lietuvių kilmės Kanados autorius Antanas Šileika, pristatęs naująjį, didelio populiarumo savo šalyje sulaukusį ir daugybe recenzijų įvertintą romaną „Underground“, kurio lietuvišką vertimą „Pogrindis“ parengė ir publikavo leidykla „Versus aureus“.

Šis romanas, kaip ir prieš porą metų JAV išleistas bei didelio populiarumo pasaulyje jau spėjęs sulaukti ir net į 24 kalbas išverstas R. Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ liudija akivaizdų pastarųjų metų Lietuvos pokario tematikos populiarumą vakariečių skaitytojų tarpe. Apie šio pakankamai naujo reiškinio priežastis bei romano siužetinės linijos vingius diskutavo romano autorius A. Šileika, filosofas Leonidas Donskis bei literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė.

O kad romano tematika artima ir Lietuvos skaitytojui, priminė ir pilnutėlė nepaprastai įspūdingo pokalbio susirinkusių paklausyti mugės lankytojų salė…

Beje, mūsų skyriui gera žinia yra ir ta, kad autorius pažadėjo iki šiol bibliotekoje neturėtą leidinį atsiųsti vos tik grįš į Kanadą… Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Trečia dalis”

Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis

DžiunglėsVasario 21-ąją mugės dalyviams pristatytas naujausias 1906 m. amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimas, kurį parengė ir publikavo leidykla „Aukso žuvys“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Pirmosios lietuvių emigracijos bangos į JAV siužetu paremtas romanas, tapęs klasikos kūriniu, yra susilaukęs ne vieno leidimo ir vertimų į daugelį užsienio kalbų. Iki pasirodant šiam romano lietuviškajam vertimui, skaitytojas galėjo rinktis 1948 m. tuometinės Kauno valstybinės grožinės literatūros leidyklos publikuotą knygos versiją. Tačiau, pasak vertėjos R. Drazdauskienės, „kas 30 metų naujai užaugusiai generacijai reikia savojo klasikos veikalo vertimo“, todėl tikėtina, jog šį, ypatingai lietuvių emigracija išskiriantį dešimtmetį, romanas „Džiunglės“ bus populiarus ir skaitomas ne tik Lietuvoje, bet ir diasporoje.

Knygos pristatyme prisiminimais apie kadaise lankytas, tiesa, tuo metu jau nebeveikusias, tačiau iškalbingai praėjusio laiko istoriją menančias Čikagos skerdyklų vietas, tapusias daugelio XIX a. pab – XX a. pradžios lietuvių emigrantų darbo vieta, dalinosi renginio svečias – poetas Tomas Venclova, taip pat pateikęs ir savo apmąstymus emigracijos sampratos ir reikiamybės tema.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis”

Knygų mugės dienoraštis

Užupio respublikaNepamenu, ar kada nors knygų mugėje buvo tiek lituanikos. Pasitaikydavo, be abejo. Vis dėlto šiemetinė, 14-oji, užderėjo rašytojų ir renginių lietuvių diasporos atstovų ar apie Lietuvą rašiusių kūrėjų knygų gausa. Todėl mugės renginių pastebėjimai sugulė net į keleto dienų užrašus.

Taigi vasario 20-oji. Diena iki mugės.

Lituanikos skyriuje svečiavosi iš Pietų Korėjos į 14-sios Vilniaus knygų mugės renginius atvykęs vienas iš žinomiausių savo šalyje kūrėjų Hailji, kurio romanas „Užupio respublika“, 2009 m. išleistas Pietų Korėjoje, praėjusiais metais išverstas į lietuvių kalbą ir pristatytas mugėje šeštadienį, vasario 23 d.

Į biblioteką svečią atlydėjo romano vertėjas Martynas Šiaučiūnas – Kačinskas, 2011 m. Pietų Korėjoje apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją lyginamosios kinų – japonų – korėjiečių kalbotyros srityje. Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis”

„Tomo Venclovos bibliografija – solidus kūrybos lobynas“

Pirmosiomis sausio dienomis pasirodė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas Tomas Venclova : bibliografijos rodyklė (1956-2011). Jame surinktas gausus autoriaus darbų grožinės kūrybos, publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos darbų lobynas.

Kviečiame Jus žiūrėti PenkiTV parengtą reportažą apie šį leidinį!

Išleista poeto Tomo Venclovos kūrybos bibliografijos rodyklė

Tomas VenclovaPirmosiomis sausio dienomis pasirodė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas Tomas Venclova : bibliografijos rodyklė (1956-2011). Jame surinktas ir suregistruotas nepaprastai gausus ir įvairialypis autoriaus darbų grožinės kūrybos, publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos baruose įrodymas. Tomas Venclova šiandien yra vienas iš labiausiai pasaulyje žinomų lietuvių autorių. Jo kūrybos vertimų publikuota daugiau nei dvidešimčia užsienio kalbų. Visa ši poetinio žodžio sklaida taip pat atsispindi pirmojoje bibliografijos dalyje T. Venclovos kūryba. Ne mažiau įdomus ir informatyvus knygos skyrius – Literatūra apie T. Venclovą – pristato gausaus būrio lietuvių ir užsienio autorių mintis, vertinimus, požiūrį į jo darbus, kūrybos refleksijas. Daug vietos šioje dalyje skirta ir T. Venclovos politinės, visuomeninės veiklos apžvalgai. Knygą puošia autoriaus susitikimų su garsiais lietuvių ir kitų šalių kūrėjais akimirkas fiksuojančios nuotraukos. Leidinyje publikuojamos asmenvardžių, leidimo vietų ir abėcėlinė eilėraščių rodyklės.

Knygos sudarytojos – Jolanta Budriūnienė ir Jolanta Garlaitė, dailininkė – Elona Marija Ložytė, specialieji redaktoriai Nijolė Bliūdžiuvienė (Vilniaus universitetas) ir Piotr Kłoczowski (Dokumentacijos ir lenkų literatūros studijų institutas. A.Mickevičiaus literatūros muziejaus filialas, Varšuva).

Knygos leidybą parėmė įmonių grupė Penki kontinentai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Dėl leidinio įsigijimo kreiptis į bibliotekos Leidybos skyrių (Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 263 9111, faks. (8 5) 263 9111, el. p. leidiniu.platinimas@lnb.lt).

„S. Vėlavičienė – šių laikų knygnešė ir PLB metraštininkė“

Naujausiame Pasaulio Lietuvio numeryje, skirtame naujos PLB valdybos pristatymui, publikuotas ir straipsnis apie mums jau gerai pažįstamą, buvusią Lituanikos skyriaus vedėją Silviją Vėlavičienę. Apie buvusią kolegę prisiminimais pasidalinti buvo paprašyta ir dabartinė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Jos interviu ne tik atskleidžia Silvijos nuveiktų darbų reikšmingumą, bet ir objektyviai pristato dabartinę skyriaus veiklą.