Nauji leidiniai – Puslapis 8

Baltijos sielos

Baltische zielen : lotgevallen in Estland, Letland en Litouwen / Jan Brokken. – Amsterdam : Atlas Contact, 2019. – 461 p.

Janas Brokkenas – Nyderlanduose puikiai žinomas autorius, parašęs knygų apie tolimus pasaulio kraštus. Nyderlandams geografiškai artimesnės Baltijos šalys ir Kaliningrado sritis (Rusija) pristatomos jo knygoje „Baltijos sielos“ („Baltische Zielen“), pirmą kartą išėjusioje 2010 m. Prieš kelerius metus Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas šią knygą pavadino „regiono istorijos vadovėliu“. „J. Brokkeno tinklaraštyje perskaičiau, kad olandų turistai po Vilnių vaikšto nešini šiomis knygomis, taigi mūsų ambasados praktikanto paprašiau paruošti turistinį maršrutą. Jį galima parsisiųsti iš rašytojo ir leidyklos tinklalapių“, – pasakojo ambasadorius.[1]

Toliau skaityti

Rasų kapinės Vilniuje: istorija, menas, gamta

Parengė Vaclava Filipovič

Cmentarz Na Rossie w Wilnie : historia, sztuka, przyroda / pod redakcją Anny Sylwii Czyż i Bartłomieja Gutowskiego] ; [tłumaczenie: G. Barańska, M. Franczak]. – Warszawa : Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa Kulturowego za Granicą Polonika ; Kraków : Towarzystwo Naukowe Societas Vistulana, 2019. – 606 p. : iliustr.. – Bibliogr., p. 580-588, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 589-606. – ISBN 978-83-66172-13-5

Knygoje pateikiama Rasų kapinių Vilniuje istorija, antkapių, laidojimo rūsių ir koplyčių, antkapinių epigrafijų meninės vertės vertinimai bei aptariama kapinių erdvės kompozicija su želdiniais. Kaip įžangoje pažymi Dorota Janiszewska-Jakubiak, straipsniai praturtinti daugeliu šiuolaikinių iliustracijų, papildyti iki šiol nežinoma archyvine medžiaga. Ši studija – tai tarsi Vilniaus Rasų metraštis, kartu parodantis simbolinę šios nekropolijos reikšmę. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojų pastangų sujungimas aiškiai paliudija Rasų kapinių svarbą abiem tautoms ir sukuria harmoningą Rasų nekropolijos vaizdinį kaip Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio paveldo liudijimą. Leidinys pristato dokumentavimo darbų, atliktų 2013-2016 m. Rasų kapinėse, rezultatus. Darbai buvo vykdomi Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio universiteto Meno istorijos institutui bendradarbiaujant su Lietuvos edukologijos universitetu pagal Nacionalinės humanistikos plėtros programos projektą. Studija yra šios veiklos rezultatas; greta antkapių katalogo, prieinamo internetu (http://rossa.sztuka.edu.pl), veikia ir paroda po atviru dangumi „Rasų kapinės. Vilniaus nekropolija”, finansuojama Nacionalinio Lenkijos kultūros paveldo užsienyje instituto POLONIKA bei pristatyta Lenkijoje ir Lietuvoje 2018-2019 m.

Publikacija išleista lenkų ir lietuvių kalbomis. Lietuviškoji knygos elektroninė versija prieinama čia: https://polonika.pl/upload/2019/inne/ROSSA_LITEWSKA.pdf

Besklaidant naują „Žemaičių bibliofilo“ numerį

2019-ųjų pabaigoje mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 9). „Trisdešimt penktus metus Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas verčia bibliofilijos ir knygos kultūros vagą Žemaitijoje. Tai viena iš trijų (Vilniaus Martyno Mažvydo bibliofilų klubas, XXVII knygos mėgėjų draugija) bibliofilų organizacijų, šiuo metu veikiančių Lietuvoje. Sutelkęs bendraminčius, Simono Daukanto bibliofilų klubas rengia konferencijas „Žemaičių knyga“, knygų parodas, skaitytojų konkursus, viktorinas, susitikimus su knygos žmonėmis, leidžia laikraštį“, – taip klubas pristatomas „Redakcijos žodyje“.

Toliau skaityti

Latvių kilmės amerikiečio dovana bibliotekai

Parengė Dalia Cidzikaitė

Ne, ne kalėdinė, bet ne mažiau maloni dovana. Dar šį rudenį mūsų biblioteką pasiekusiame A4 dydžio voke radome XV JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės programą „Šaukia ten tave kelionė“. Ją kartu su penkiais CD-rom diskais, kuriuose įrašyta visa XV Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, mums padovanojo Amerikos latvis Peter Alunans. Jau beveik 50 metų Baltimorės lietuvių renginius ir jų dalyvius fotografijoje fiksuojantis Alunans pasidžiaugė, kad nors maža dalis jo sukauptų archyvų atsidūrė Lietuvoje. „Man didelė garbė, kad mano archyvinė medžiaga pateko į Lietuvos nacionalinę biblioteką, – rašo jis el. laiške. – Ilgas tai buvo kelias.“

Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės istoriją mena ne tik jos organizatoriai, vadovai ir šokėjai, bet ir šventės proga išleisti leidiniai, įvairiais tarpsniais vadinti vadovais, programomis ar programėlėmis. Visas kas ketverius metus JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių drauge su Lietuvių tautinio šokių institutu organizuojamas šventes – nuo pirmosios 1957 metais Čikagoje iki paskiausios 15-osios, 2016 metais vykusios Baltimorėje, JAV – lydėjo ir spausdintas žodis. Didžiąją leidinių dalį, išskyrus XII ir XIV švenčių programas, saugo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Aridos Riaubienės straipnis rinkinyje „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019)

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka neseniai išleido mokslinių straipsnių rinkinį „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019). Šiame mokslinių straipsnių rinkinyje p. 106-122 publikuojamas Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos Aridos Riaubienės straipsnis „Reprezentacinio albumo leidyba: reikšmingiausias tarpukario atvejis“. Straipsnyje knygotyros mokslo aspektu nagrinėjamas reprezentacinis nepriklausomos Lietuvos 1918–1940 m. leidinys „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“ (1933). Analizuojami knygos parengimo spaudai, gamybos ir platinimo procesai, pateikiama neskelbtų biografijos faktų apie vieną iš albumo sudarytojų – Henriką Serafiną, taip pat apžvelgiami finansiniai albumo administracijos įsipareigojimai Vytauto Didžiojo komitetui ir švietimo ministerijai.

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Toliau skaityti