Šią vasarą IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Lara Lempertienė dalyvavo keliuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose. Birželio 14-16 d. Maskvos Tolerancijos centre vykusioje konferencijoje Soviet Jewish History: New Sources, New Approaches ji perskaitė pranešimą Tarp dviejų priešų: Vilnius krašto žydai, deportuoti ir įkalinti sovietų ir nacių 1939 m., ir jų sugražinimo į Lietuvos Respubliką pastangos. Dr. L. Lempertienės temos pasirinkimą lėmė faktas, kad Lietuvos Centriniame valstybės archyve saugomi įdomūs, tačiau beveik netyrinėti dokumentai, liudijantys pastangas į Lietuvą sugrąžinti jos piliečius, tarp jų– žydų bendruomenės narius. Pranešimas perskaitytas rusiškai, aktyviai aptartas anglų kalba. Anot tyrėjos, daugelis konferencijoje pristatytų pranešimų buvo įdomūs ir aktualūs, o jų aptarimai gyvi ir dėmesingi. Planuojama pranešimų pagrindu parengti straipsnių rinkinį.
Birželio 28-liepos 1 d. Kijeve įvyko konferencija, skirta žydų literatūros klasiko, vieno pagrindinių moderniosios grožinės jidiš literatūros kūrėjų Šolom-Aleichemo 100-ioms mirties metinėms, Sholom-Aleichem – Writer and Symbol. Dr. L. Lempertienė perskaitė pranešimą Šolom-Aleichemo vertimai į lietuvų kalbą: kas? kada? kodėl? Jame lyginami tarpukariu, nepriklausomoje Lietuvoje, atlikti žydų vertėjų darbai, publikuoti savaitraštyje Apžvalga bei išleisti dviejose žydų rašytojų apsakymų rinktinėse, tai pat ir Dominyko Urbo pokariniai vertimai. Pranešimas skaitytas rusų kalba, diskusija vyko rusiškai, ukrainietiškai ir angliškai. Šios konferencijos medžiagą taip pat planuojama išleisti kaip knygą.
Liepos 3-15 d. dr. L. Lempertienė dalyvavo tarptautiniame moksliniame-metodiniame seminare Hebrew Manuscript Studies: Codicology, Palaeography, Textual History, kurį organizavo Oxford Centre for Hebrew and Jewish Studies ir Bodleian Library. Seminaro metu nagrinėti viduramžių žydų rankraščiai: Bodleana turi vieną geriausių kolekcijų pasaulyje. Seminare dėstė žydų paleografijos ir kodikologijos korifėjai – profesoriai Malachi Beit-Arie, Judith Olszowy-Schlanger, Sarit Shalev-Eini, Nurit Pasternak ir kt. Jų paskaitos, kaip ir galimybė susipažinti bei dirbti su Bodleanos žydų rankraščių kolekcijos pavyzdžiais, buvo neįkainojama patirtis. Šis seminaras dr. L. Lempertienėi, Nacionalinėje bibliotekoje dirbančiai su senosiomis knygomis bei rankraščiais, tapo ypač svarbiu kvalifikacijos kėlimo etapu.
1695 metų rugpjūčio 7 diena, sekmadienis, Jono III Sobieskio rezidencija Wilanovoje. Jo Didenybei buvo patiekti 37, karalaičiams – 20, Rusios vaivadai – 21 mėsiškas patiekalas. Puotoje dalyvavęs ponas Želigovskis gavo tik mėsos ir žąsį, kaip ir dvaro paiždininkio tarnai. Prie patiekalų duota daržovių, taukų, grikių košės, kiaušinių, pieno, prieskonių, kitų produktų. Lapkričio 29, pasninko metas. Vaizdas keičiasi: tik keletas mėsiškų patiekalų, valgiui siūlyta 8 rūšių žuvies, taip pat kiaušinių, ryžių, migdolų, svogūnų, taukų. 
Nesvyžiaus priemiesčiai, XVI a. pabaiga. Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio rūpesčiu čia kyla romėniško stiliaus vila. Ne tik stilius, pats pavadinimas Alba perimtas iš Romos priemiesčio. Vila veiks kaip rezidencija, medžioklės namelis ir net žvėrynas, kuriam M. K. Radvila negailės pinigų: įsigys leopardų, mangustų, beždžionių. Vilą apgaubs žaluma ir vanduo: oranžerija ir pavėsingas parkas, vėsa dvelkiantys kanalai ir tvenkiniai. Metams bėgant, Albą lankys svarbiausi respublikos asmenys. Pats Stanislovas Augustas Poniatovskis stebės valandą trunkančius fejerverkus.
Liepos 17-ąją Ukmergės rajone esančiame pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dvare įvyko Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimas. Jo iniciatoriai – Pasaulio lietuvių bendruomenė, tomis dienomis rengusi ir Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimą „Susipažinti, išmokti, pasidalyti ir pažymėti“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke kvietimu šventiniame Pasaulio lietuvių dienos renginyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė.
Praėjusį penktadienį IMD Lituanistikos tyrimų skyriuje lankėsi Čikagos Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė-Bareikienė. Susitikime su skyriaus vadove Jolanta Budriūniene aptartos tarpinstitucinio bendradrabiavimo perspektyvos lietuvių išeivijos skaitmeninto dokumentinio paveldo plėtros srityje, smulkiosios spaudos turinio