1968 m. pasirodęs knygos pulkininko Jono Petruičio atsiminimų knygos „Kaip jie mus sušaudė“ itališkasis leidimas „Come ci hanno fucilato“ turi detektyvinę priešistorę. Po Antrojo Pasaulinio karo į Romą plūstelėjo lietuviai. Vienas jų Vincentai Lozoraitienei padovanojo pulkininko J. Petruičio atsiminimų knygą „Kaip jie mus sušaudė“, kurioje aprašoma pirmoji sovietinė okupacija. Perskaičiusi tekstą, V. Lozoraitienė nutarė, kad jis galėtų būti naudingas italams, ypač idealizuojantiems komunizmą, ir pati išvertė knygą. Rankraštį atidavė vienai spaustuvei, kurioje jis pradingo. Vertimas netikėtai atsirado po dviejų dešimtmečių. 1968 m. V. Lozoraitienė rašė:
Ir štai po dvidešimties su viršum metų sutinku pažįstamą kunigą, kuris įteikia man mano rankraštį, net suvyniotą į tą patį popierių, kuriame jį buvau atidavusi spaustuvei, pasakodamas, kad vienas žmogus, atlikęs pas jį išpažintį, padėjo prie konfesionalo tą mano vertimą ir neprataręs žodžio pasišalino.
V. Lozoraitienės autografas. Lozoraičių šeimos biblioteka, Lituanikos skyrius
Ar tai ne stebuklas?
Toliau irgi buvo netikėtumų. Kadangi knygos leidimui neturėjo pinigų, vertėja rankraštį padėjo į stalčių ir, kaip pati rašo, būtų užmiršusi. Apie tą laiką „Istituto editoriale del Mediterraneo“ išleido prelato Zeno Ignonio (Zenono Ignatavičiaus) atsiminimus. Z. Ignonis patarė nesirūpinti dėl finansavimo ir kreiptis į tą pačią leidyklą.
Paruošta pagal >> Dirva. 1968 m. spalio 2 d., p. 5-6.
Kanadoje gimusi, bet Niujorke dirbanti madų kūrėja Romona Keveža visai neseniai įkūrė pirmąjį autorinį drabužių saloną prašmatniame One Rockefeller Plaza, Manhetene. Romonos pavardė gerai žinoma mados pasaulyje, tačiau nedaugelis žino, kad šiandien garsi kūrėja Ontario provincijoje, Kanadoje augo kaip Ramutė Siminkevičiūtė. Dizainerė, norėdama išskirti iš kitų, savo vardą pradėjo rašyti su dviem „o“ raidėmis – Romona. Iš tėvo Vyto Siminkevičiaus paveldėtą pavardę Romona pasikeitė į lengviau ištariamą motinos mergautinę – Kevėžaitė, tačiau ją sutrumpino ir tapo Keveža.
Romonai kelias į pripažinimą ir šlovę nebuvo lengvas. Pati dizainerė save dažnai apibūdina kaip vėžlį, kuris lėtai rėplioja į tikslą. Kūrėja po studijų baigimo University of Western Ontario išvyko gyventi į Niujorką, kuriame gan kukliomis 15 000 dol. santaupomis 1986 m. atidarė parduotuvę „La Maison”, o po metų – antrąją, ,,Four Seasons” viešbutyje Wašingtone. 1989 m. Romona pradėjo kurti pirmąją savo autorinę kolekciją, o nuo 1999 m. dizainerės sukneles pradėjo pardavinėti prestižinės mados parduotuvės. Dabar Romonos suknelių galima įsigyti net 180 parduotuvių visame pasaulyje. Jos garsiausių klienčių sąrašė žinomos aktorės bei dainininkės: Angelina Jolie, Nicole Kidman, Taylor Swift, Lady Gaga.
Kasmet Ramona Keveža sukuria dvi kolekcijas nuotakoms ir dvi „Luxe RTW”, t. y. prabangių gatavų drabužių. Dizainerės darbų galima rasti jos facebook paskyroje > https://www.facebook.com/OfficialRomonaKeveza
Paruošta pagal >> Draugas. 2015 m. sausio 3 d, p. 11.
Kovo 21-oji Lietuvoje – Pasaulinės poezijos diena.
Kas yra poezija?
Poezija. Jos yra visur, tik vienur daugiau, kitur mažiau. Poetry is everywhere – in our memories and on our streets, tattoed on skin and painted on walls. Utenoj ir Vilniuje, New Yorke ir Tauragnuose.
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai, 2009-2012. Vilnius, 2014, p. 80
Pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Jūsų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.
Parodos partneris – LR Užsienio reikalų ministerija. Už pagalbą verčiant tekstus dėkojame prof. dr. Nijolei Kašelionienei, doc. dr. Carmen Caro Dugo, Rimantui Morkvėnui, Danutei Janutienei, Vitalijai Gylikienei, Jonui Rimkai, Vaclavai Filipovič, Žanai Tarasevič, Laurai Tupe, Gabrielei Klimaitei-Želvienei, Vaidui Radavičiui ir Gyčiui Marcinkevičiui.
Parodą parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: dr. Dalia Cidzikaitė, Valdonė Budreckaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.
Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.
Profesorius Greimas semiotiką laikė ne vien rafinuota moksline disciplina, bet apskritai pasaulio matymo galimybe ar net gyvenimo būdu. Tiesa, pakankamai negailestingu gyvenimo būdu, kuris neleidžia pernelyg įsijausti, nuolatos nustato distanciją, leidžia įsisąmoninti požiūrio tašką ar net teikia keletos požiūrio taškų pasirinkimo galimybę. Šis reflektyvumas gali būti priimtinas arba ne, tačiau kultūroje jis turi egzistuoti kaip racionalus polius, kaip priešprieša sentimentaliam nuoširdumui, impresionizmui (ypač pasitinkint savimi), gebėjimui naiviai užsimiršti ir pan.
Saulius Žukas. Ne vien apie netektį. Metmenys, 1993 kn. 64 p. 176-181.
Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.
A. Čvolekas – Lenkijos Torunės universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas. Mokslininkas domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija taip pat Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos XVI ir XVII a. tarptautiniais bei diplomatiniais santykiais. Autoriaus knygoje Piórem i buławą pristatomas Leonas Sapiega ir jo politinė veikla. Šią knygą galima rasti Lituanikos skaitykloje.
Leonas Sapiega (1557-1633) – vienas iš žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Sapiega – sumanus politikas, apsukrus diplomatas, padaręs stulbinančią karjerą, žinomas tų laikų regalistas. Jis užėmė aukščiausias pareigas Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ilgametis seimo maršalas. 1589 m. tapo didžiuoju kancleriu ir kartu su kitais valstybės pareigūnais įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.
L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Paskutiniais gyvenimo metais Leonas ėmėsi naujai sutvarkyti „Lietuvos Metriką“. Per savo gyvenimą susikrovė didžiulius asmeninius turtus, tačiau rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams, buvo kelių bažnyčių statybos fundatoriumi.
Kanadoje gimusi, bet Niujorke dirbanti madų kūrėja Romona Keveža visai neseniai įkūrė pirmąjį autorinį drabužių saloną prašmatniame One Rockefeller Plaza, Manhetene. Romonos pavardė gerai žinoma mados pasaulyje, tačiau nedaugelis žino, kad šiandien garsi kūrėja Ontario provincijoje, Kanadoje augo kaip Ramutė Siminkevičiūtė. Dizainerė, norėdama išskirti iš kitų, savo vardą pradėjo rašyti su dviem „o“ raidėmis – Romona. Iš tėvo Vyto Siminkevičiaus paveldėtą pavardę Romona pasikeitė į lengviau ištariamą motinos mergautinę – Kevėžaitė, tačiau ją sutrumpino ir tapo Keveža.
Kovo 21-oji Lietuvoje – Pasaulinės poezijos diena.
Pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Jūsų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.
Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.