Knygos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymas

Knygos viršelis

Kviečiame į Viliaus Šadausko  studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks  birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).

Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.

Renginyje dalyvaus:

knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,

prof. dr. Aivas Ragauskas,

dr. Vladas Sirutavičius,

doc. dr. Robertas Jurgaitis,

Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)

Lituanistikos skyriaus darbuotojai išlydėjo pavasarį ir pasitiko vasarą išvažiuojamame seminare į Šetenius

DPTD Lituanistikos skyriuje veikianti Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė inicijavo išvažiuojamąjį seminarą. Gegužės 31 – birželio 1 d. buvo aplankyti penki visiškai skirtingo likimo susilaukę vidurio Lietuvos dvarai. Tyrėjai aplankė netoli Ukmergės esančią Vaitkuškio dvarvietę, kuri kadaise priklausė garsiajai Kosakovskių giminei. Diskutuota apie šio dvaro reikšmę aristokratijos kultūros raidai Lietuvoje XIX – XX a. sandūroje. Antrasis sustojimas – dvaras Taujėnuose. Iki šių dienų išlikę, kunigaikščiams Radviloms priklausę, klasicizmo stiliaus rūmai sulaukė visiškai kitokio likimo ir šiandien yra gyva, praeitimi alsuojanti, erdvė.

Netoli Ukmergės stūksanti rezidencinė XVI a. Siesikų pilis priklausė Daumantų-Siesickių giminei. Dabartinis jos savininkas Audrys Matulaitis ne tik svetingai priėmė dar betonu ir dažais kvepiančiuose namuose, bet ir supažindino su pilies ir jos savininkų istorija. Pilyje išlikę freskų fragmentai, statinio architektūra vedė pokalbį link renesanso idėjų įtakos šio regiono kultūrai, neoplatonizmo ir buvusios dvaro bibliotekos likimo. Aplankytas Apytalaukio dvaras, kažkada priklausęs Zabielų giminei buvo pastatytas XIX a. viduryje. Šiandienė jo būklė labai liūdna. Tai skatina dar kartą permąstyti Kėdainių apylinkių bajorijos ir jos paveldo tyrimo klausimus.

Pagrindinis išvažiuojamojo seminaro renginys vyko Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose. Jo metu diskutuota apie Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė veiklos kryptis ir pobūdį, nustatyti prioritetai ir suplanuoti artimiausi darbai. Minėtasis kultūros centras taip pat mena bajoriškojo Lietuvos visuomenės sluoksnio gyvenimą ir pasakoja užmirštas istorija.

Giedrės Milerytės-Japertienės, Jolantos Matuzaitės ir Mangirdo Bumblausko nuotraukos

Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius

Parengė Vaclava Filipovič

Ex libris Oskaras Milašius. In memoriam Lietuvos rašytojai. / P. Šiaučiūnas. – 1988

Šiemet  sukanka 140 metų nuo žymaus Prancūzijos ir Lietuvos elitinės kultūros atstovo, poeto, filosofo ir Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus gimimo (1877 05 28 – 1939 03 02).

Gimė Čerėjos dvare (dab. Baltarusijos teritorija), Lietuvos bajorų palikuonių šeimoje. 1889 m. išvažiavo mokytis  į Paryžių. Baigęs Žonsono de Saji licėjų studijavo Rytų kalbas. Jis laisvai kalbėjo anglų, vokiečių, italų, ispanų, rusų ir lenkų kalbomis, mokėjo baskų, skaitė lotyniškai ir hebrajiškai.  Jo šnekamoji ir rašytinė prancūzų kalba prilygo XVIII a. prancūzų enciklopedistų kalbai. O. Milašius, nors nemokėjo lietuviškai, tapatino save su lietuvių tauta. Lietuvių kalbą išmoko tarpukariu  –  lankydamasis Lietuvoje. Visą sąmoningą gyvenimą jis pabrėždavo būtent lietuviškąją tapatybę ir ne tik kaip literatas, bet ir kaip lietuvių diplomatas. Toliau skaityti „Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius”

„Info ekspresas“ nuo šiol – tik internete

Parengė Jolanta Matuzaitė 

Jungtinės Karalystės lietuvių nuo birželio mėnesio nebepasieks laikraštis „Info ekspresas“. Kaip pranešė leidinio redakcija, ligšiol spausdintą informaciją skaitytojai dabar ras tik interneto svetainėje. 2010 metais Londone pradėtas leisti gyvenimo būdo žurnalas, o nuo 2014 metų  laikraštis rašė apie lietuvių bendruomenės gyvenimą, spausdino straipsnius socialinės ir finansų politikos, verslo klausimais. Per 7 gyvavimo metus skaitytoją pasiekė 56 leidinio numeriai.