Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė – Lietuvos teatro aktorė, Australijos lietuvių teatro aktorė ir režisierė. Aktorė gimė 1912 m. rugpjūčio 19 d. Sankt Peterburge. Toliau skaityti „Lietuvos ir Australijos teatro aktorė”
Tarp dviejų tėvynių
2015 m. Vokietijos leidykla LIT Verlag Expeditionen išleido eseistės ir vertėjos, filosofijos mokslų daktarės Dalios Staponkutės, gyvenančios tarp Kipro ir Lietuvos, knygą – „Iš dviejų renkuosi trečią“ vokiečių kalba. Tai knyga apie dvi tėvynes, apie įsišaknijimą kitoje šalyje, apie tapatybės paieškas.
Toliau skaityti „Tarp dviejų tėvynių”
Česlovui Milošui atminti
1911 m. birželio 30 d. –
2004 m. rugpjūčio 14 d.
Niekad tavęs, mieste
Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti,
Ilgos buvo mylios, tačiau stūmė mane atgal it šachmatų figūrą.
Bėgau žeme, kuri sukosi vis greičiau,
Bet visados atsidurdavau ten: su knygom drobinėj terbelėj,
Įbedęs akis į bronzines kalvas už Šv. Jokūbo bokštų,
Kur varganas juda arklys ir žmogelis smulkus paskui plūgą,
Nebegyvas – ir vienas, ir kitas.
Taip, tas tiesa, nesuprato niekas bendruomenės anei miesto,
Kinų Lux ir Helios, Halperno ir Segalo iškalbų,
Vaikštynių Šv. Jurgio gatve, pavadinta Mickevičiaus.
Ne, nesuprato niekas. Niekam nebuvo skirta.
Tačiau kai gyvenimas minta vien tik viltim,
Jog išauš diena aštri ir perregima,
Tai labai dažnai skaudžiai gaila.
Berklis, 1963
Vertė Rolandas Rastauskas
Nauja knyga apie sovietų kovą su rezistencija
„1943 m. pradžioje, pradėję pirmuosius reidus giliau į Vakarų Ukrainą, sovietų partizanai susidūrė su tūkstančiais vietinių kovotojų. Kai kurie iš jų turėjo šautuvus, dažnai – be taikiklių ar magazinų; kiti nešėsi tik kardus, iš dalgių pagamintas ietis, kirvius ar šautuvų imitacijas, padarytas iš langų skląsčių, kad žiūrint iš nuotolio atrodytų kaip tikri ginklai“, – šiais sakiniais prasideda Alexanderio Statievo knyga „The Soviet Counterinsurgency in the Western Borderlands“. 2013 m. Kembridžo universiteto leidyklos išleistoje knygoje analizuojama sovietų kova su antikomunistiniu pasipriešinimu Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kai šie kraštai buvo inkorporuoti į Sovietų Sąjungos sudėtį po Molotovo-Ribentropo pakto.
Daugiau apie knygą:
Apie autorių:
https://uwaterloo.ca/history/people-profiles/alexander-statiev
Iš emigrantų spaudos: kaip atsigaivinti karštą vasaros dieną?
Kai Lietuvoje termometro stulpeliai šoktelėjo iki + 30 laipsnių, ypač norisi ko nors lengvo. Šaltos sriubos – tikra atgaiva. Literatūroje daug rašoma apie šiltas sriubas ir jų naudą, tačiau šaltos sriubos ne mažiau populiarios.
Skandinavai kaip desertą siurbčioja šaltas vaisių sriubas, graikai gali pavaišinti atšaldyta vištienos sultinio sriuba, ispanai didžiuojasi savo gaspačio, Rytuose šaltos sriubos gardinamos mėtomis, o atogrąžų šalyse šis patiekalas gaminamos iš avokadų, kokosų pieno.
Emigrantinėje spaudoje galima rasti naudingų patarimų, kaip atsigaivinti karštą vasaros dieną bei įdomių, išbandytų šaltsriubių receptų. Siūlome ne tik perskaityti!
Leidinį Pensininkas rasite svetainėje Epaveldas (spausti ant aktyvios nuorodos):
Gaivinančios vasaros sriubos. Pensininkas, 1994, liepa (Nr. 7), p. 25
Kaip apsaugoti sveikatą karščių metu. Pensininkas, 1987, birželis (Nr. 6), p. 4
Lituanikos skyriaus viešnia – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė
Rugpjūčio 4 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi viešnia iš Amerikos – Čikagoje veikiančio Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė. Su viešnia aptartas bendradarbiavimas projektinėje veikloje įgyvendinant bendrus projektus, užsiminta apie būtinybę atnaujinti LNB ir LTSC bendradarbiavimo sutartį. Lapienytė domėjosi galimybe prie LNB sistemos prijungti LTSC vedamą knygų katalogą, taip pat LNB interneto svetainėje paskelbti virtualias LTSC jau parengtas ir būsimas parodas.