Sužavėta gerumo šviesos

Epistolophilia2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė”. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?

Kviečiame susipažinti su ja arčiau „Draugo” puslapiuose >>>

Na, o knygą „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė” galite rasti Lituanikos skyriaus fonde. (C angl.1/012)

Jolanta Matuzaitė

Meniniai sąmonės tyrinėjimai

Constraints-Freedom2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Jau rašėme apie pirmąją kolekcijos dalį, o šiandien pristatysime likusius kompaktinius diskus, kurie turėtų būti įdomūs šiuolaikinio, konceptualaus meno mėgėjams bei mokslininkams.

Audrius V. Plioplys jau 35-erius metus yra tiek profesionalus dailininkas, tiek neurologas-neuromokslininkas. Menininko darbai yra neo-konceptualūs: tai metaforiškai pateikti mąstymo ir sąmonės tyrimai. Audrius Plioplys meno studiją transformavo į neurobiologijos tyrimų laboratoriją, tokiu būdu suliedamas neuromokslą su menu.  Toliau skaityti „Meniniai sąmonės tyrinėjimai”

Laiškai iš Sibiro

Jono Šepečio laiškai2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Šiandien pristatome pirmąją.

Kompaktinių plokštelių rinkinyje žymiąją dalį užima parodos „Hope and Spirit“ (liet. viltis ir dvasia) medžiaga. Ši paroda dedikuota milijonams sovietinės okupacijos aukų. „Istorikų skaičiavimais Stalino genocido mašina nužudė 20 milijonų žmonių. O tie, kurie išgyveno tremimus, tai padarė tik dėl savo sielos stiprybės, valios jėgos ir begalinės vilties.“ – teigia parodos sumanytojas ir kuratorius Audrius V. Plioplys.

Nors Balzeco muziejuje surengta paroda „Hope and Spirit“ buvo eksponuojama 2011 birželio – 2012 balandžio mėnesiais, šiuolaikinių technologijų dėka galime vaikščioti tarp už vandenyno esančių sienų, gėrėdamiesi jos ekspozicija virtualiame ture.  Toliau skaityti „Laiškai iš Sibiro”

Knygų mugės dienoraštis. Paskutinioji dalis

Day of ShameKnygų mugės šeštadienio rytas visai nebuvo panašus į tingų beprasidedantį savaitgalį. Jau 11 val. leidyklos „Versus aureus“ ir VDU Lietuvių išeivijos instituto surengtoje diskusijoje buvo kviečiama kalbėti tema „Ar diasporos praeitis atskleidžia dabarties diasporos lemtį?“. Kalbėjusieji – literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė, menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė, žurnalistas, filosofas dr. Mykolas Drunga, sociologė dr. Daiva Kuzmickaitė, moderuojami instituto vadovo prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus siekė pristatyti ir įvertinti XX a. antrosios pusės lietuvių išeivių sukurto intelektinio kapitalo dydį ir jo integralumą atskirų šios dienos Lietuvos mokslo šakų tyrimų kontekste.

12 val. leidykla „Obuolys“ pristatė viešnią iš JAV Ellen Cassedy , kurios knygos „We are here: memories of the Lithuanian Holocaust“ lietuviškas vertimas „Mes esame čia. Atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje“, ką tik publikuotas mūsų šalyje sulaukė nemažai diskusijų ir įvairių nuomonių bei vertinimų.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Paskutinioji dalis”

Knygų mugės dienoraštis. Trečia dalis

Antanas ŠileikaMums pagrindinis penktadienio renginys ir labai Lietuvoje lauktas svečias be abejo buvo lietuvių kilmės Kanados autorius Antanas Šileika, pristatęs naująjį, didelio populiarumo savo šalyje sulaukusį ir daugybe recenzijų įvertintą romaną „Underground“, kurio lietuvišką vertimą „Pogrindis“ parengė ir publikavo leidykla „Versus aureus“.

Šis romanas, kaip ir prieš porą metų JAV išleistas bei didelio populiarumo pasaulyje jau spėjęs sulaukti ir net į 24 kalbas išverstas R. Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ liudija akivaizdų pastarųjų metų Lietuvos pokario tematikos populiarumą vakariečių skaitytojų tarpe. Apie šio pakankamai naujo reiškinio priežastis bei romano siužetinės linijos vingius diskutavo romano autorius A. Šileika, filosofas Leonidas Donskis bei literatūrologė prof. dr. Dalia Kuizinienė.

O kad romano tematika artima ir Lietuvos skaitytojui, priminė ir pilnutėlė nepaprastai įspūdingo pokalbio susirinkusių paklausyti mugės lankytojų salė…

Beje, mūsų skyriui gera žinia yra ir ta, kad autorius pažadėjo iki šiol bibliotekoje neturėtą leidinį atsiųsti vos tik grįš į Kanadą… Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Trečia dalis”

Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis

DžiunglėsVasario 21-ąją mugės dalyviams pristatytas naujausias 1906 m. amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ vertimas, kurį parengė ir publikavo leidykla „Aukso žuvys“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Pirmosios lietuvių emigracijos bangos į JAV siužetu paremtas romanas, tapęs klasikos kūriniu, yra susilaukęs ne vieno leidimo ir vertimų į daugelį užsienio kalbų. Iki pasirodant šiam romano lietuviškajam vertimui, skaitytojas galėjo rinktis 1948 m. tuometinės Kauno valstybinės grožinės literatūros leidyklos publikuotą knygos versiją. Tačiau, pasak vertėjos R. Drazdauskienės, „kas 30 metų naujai užaugusiai generacijai reikia savojo klasikos veikalo vertimo“, todėl tikėtina, jog šį, ypatingai lietuvių emigracija išskiriantį dešimtmetį, romanas „Džiunglės“ bus populiarus ir skaitomas ne tik Lietuvoje, bet ir diasporoje.

Knygos pristatyme prisiminimais apie kadaise lankytas, tiesa, tuo metu jau nebeveikusias, tačiau iškalbingai praėjusio laiko istoriją menančias Čikagos skerdyklų vietas, tapusias daugelio XIX a. pab – XX a. pradžios lietuvių emigrantų darbo vieta, dalinosi renginio svečias – poetas Tomas Venclova, taip pat pateikęs ir savo apmąstymus emigracijos sampratos ir reikiamybės tema.  Toliau skaityti „Knygų mugės dienoraštis. Antra dalis”