Dvi knygos iš anapus Atlanto

Dalia Cidzikaitė


Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.

„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.

Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”

Ekskursijos po parodą „BUS UŽDRAUSTA“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.

Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.

Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.


Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.

Kviečiame registruotisasta.miltenytė@lnb.lt

Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.


Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.

Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt

Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.

Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.

Valstybingumo erdvėje filmavo režisierius Arvydas Reneckis

Vasario 6 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko dokumentinio filmo  „Amerikos lietuvių istorija“ filmavimas. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorę Jolantą Budriūnienę, istoriką, diplomatą prof. Alfonsą Eidintą, Lituanistikos skyriaus vadovę dr. Giedrę Milerytę-Japertienę ir skyriaus vyr. metodininkę-tyrėją, buvusią JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę kalbino filmo režisierius Arvydas Reneckis. 

 

Kaune įvyko konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“

Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.

Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.

Visą konferencijos programą rasite čia >>


Ištrauka iš 1965 metų birželio 14 d. pokalbio su Katiliškiais:

MK: Dabar einam su Julium [Kaupu] senamiesčio gatvėm, nueinam į gasthaus „zum Stork“, ten išgeriam šnabės vokiškos su žuvelėm… Einam. Jau po pinigų reformos, jau vokiečių krautuvės buvo išstačiusios prekes, pavyzdžiui, prekių, ypatingai maisto: vaisių, daržovių, tokie stendai lauko pusėj. O, žinai, šaligatviai siauri, kaip viduramžių gatvėse. Tai dabar Julius vienoj, žinai: „Čia persikai, ką tu mėgsti?“ „Nu, aš dabar obuolį mėgstu.“ Tai jis pasiima obuolį ir graužia. „Pasiimk tu!“ Aš – ne. Tai dabar šeimininkė krautuvės žiūri iškišus galvą. Julius: „Tu ne?“ Aš ne, man nejauku. „Tu nekreipk dėmesio.“ Einam toliau. Sako dabar: „Čia puikūs persikai, mano manymu, jie iš Italijos, paragaukim. Paimk!” „Nu, – sakau, ne, neimsiu.“ Julius paėmė, gražiausią. Dabar šeimininkė sako vokiškai, klausia: „Ką jūs ten darot?“ „Ooo, nieko, mes ragaujam jūsų prekes. Jūsų prekės, reikia pasakyt, yra visai neblogos.“ Ir mes einam toliau. Julius pasiima vynuogių kekę prie trečios gatvelės krautuvės. Sakau: „Velnio aky, Juliau, taip nebedarykim.“ „Ko tu, – sako, – jaudinies? Jeigu  tos prekės išstatytos, tai yra jos išstatytos praeivių dėmesiui.“ Sako, mes domimės. Bet, matai, kad jis tą atlikdavo, kad tu nieko negali sakyt…

Nuotraukose: Konferencijos pranešėjai ir klausytojai.

Prez. Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus nuotr.

Vyksta „Globalios Lietuvos forumas 2017“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Dalia Cidzikaitė dalyvauja dviejų dienų LR URM renginyje „Globalios Lietuvos forumas 2017“. Antrą kartą rengiamo forumo tema šiais metais yra „Valstybės ir diasporos partnerystė“. Renginyje dalyvauja beveik 150 užsienio lietuvių organizacijų atstovų, diasporos profesionalų, Lietuvos ir užsienio įstaigų bei institucijų atstovų bei į Lietuvą grįžusių asmenų iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos.

URM nuotrauka.

Pokalbis su lietuvių literatūros klasikus ispaniškai prakalbinusia vertėja Carmen Caro Dugo

Į rugsėjį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimo į ispanų kalbą pristatymą prisirinko daugybė žmonių.  Šį renginį lydėjo Nacionalinės bibliotekos studijoje vykęs pokalbis su vertėja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente Carmen Caro Dugo, prieš kelerius metus į ispanų kalbą išvertusia Kristijono Donelaičio „Metus“ ir ką tik ispanų skaitytojams pristačiusia minėtąjį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimą. Pokalbyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiosios metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. C. Caro Dugo minčių apie lietuvių kalbą, vertimo ypatumus ir subtilybes, apie mūsų šalyje gyvenant juntamą ryšį su gamta ir žeme, geranorišką ir dosnią vietinių ir Ispanijos žmonių pagalbą verčiant grybų pavadinimus ir kitus lietuviškus terminus rasite šiame pokalbio įraše.