Žyma: Dalia Cidzikaitė

Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)

Parengė Dalia Tarailienė

Birželio 1 d. Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro neseniai sukurtas dokumentinis filmas  „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ apie Lietuvą ir Japoniją siejančias asmenybes. Viena iš jų – Matas Šalčius: mokytojas, rašytojas, žurnalistas, kelioninės žurnalistikos Lietuvoje pradininkas ir žymus tarpukario Lietuvos keliautojas. Filme buvo panaudoti dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo jo archyvinio palikimo.

Į pirmąją kelionę į JAV per Sibirą, Kiniją, Japoniją M. Šalčius išvyko 1915 metais. Tai nebuvo pažintinė kelionė: jis iškeliavo norėdamas išvengti tarnybos kariuomenėje. Savo kelionių apybraižoje „Mano kelionė į Ameriką“ M. Šalčius rašė, kad vykdamas į Ameriką jis pasirinko neįprastą keliautojams maršrutą:

Aš gi atlikau kelionę visai iš kitos pusės: ne į vakarus, o į rytus. Iš Lietuvos iškeliavau iš Šiaulių, pro Vilnių, Smolenską, Samarą, Čeliabinską, visą Sibirą, Vladivostoką, Japonų jūras ir Japoniją, Didįjį vandenyną, į San Francisko miestą Kalifornijoje, o iš ten į Čikagą ir į Bostoną.

F189-312 Mato Šalčiaus laiškas broliui Petrui į Maskvą 1915 m.

Toliau skaityti „Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)”

Dvi knygos iš anapus Atlanto

Dalia Cidzikaitė

Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.

„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.

Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”

Knygos „Kertinė paraštė“ pristatymas

Nespėję naujausios Kazio Bradūno knygos sutikti neseniai vykusioje Vilniaus knygų mugėje, tai galės padaryti balandžio 23 dieną, pirmadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

2017 metų pabaigoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista Kazio Bradūno kritikos ir kultūrinės publicistikos rinktinė „Kertinė paraštė“ suteikia puikią progą geriau susipažinti su Bradūnu-redaktoriumi. Ne veltui Kęstutis Keblys kadaise yra pasakęs, kad 20 metų dienraščio „Draugas“ kultūrinio priedo redaktoriumi išdirbęs Bradūnas-redaktorius drąsiai gali rungtis su Bradūnu-poetu. Toliau skaityti „Knygos „Kertinė paraštė“ pristatymas”

Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Balandžio 3–17 d. (bibliotekos darbo valandomis): vienos knygos paroda „Thomo Hobbeso Leviatanas“

Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugomas politinės filosofijos teorijos kūrėjo T. Hobbeso žymiausio veikalo „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil), išėjusio 1651 m. anglų kalba, pirmasis leidimas. Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys dvi savaites bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.

Ši knyga yra garsi ne tik savo turiniu, bet ir antraštiniame lape esančiu kompleksišku ir itin detaliu vario raižiniu, iliustruojančiu pagrindines veikalo temas ir problemas. Ką vaizduoja Abrahamo Bosse (1602—1676) sukurtas piešinys, prie kurio kūrybos prisidėjo ir pats knygos autorius? Ši iliustracija gali būti skaitoma vertikaliai ir horizontaliai, taip atskleisdama pasaulietinės ir religinės valdžios  komponentus bei tarp jų esantį kontrastą. Nors T. Hobbesas valstybę lygina su mitine pabaisa Leviatanu, tačiau iš pirmo žvilgsnio iliustracijoje nieko išskirtinai keisto nėra. Ar tikrai suvereno, pavadinto biblinio jūrų monstro vardu, kūnas nėra pavaizduotas monstriškai? Ką pasakoja mažiausios antraštinio lapo raižinio detalės – karo laivai, tuščios miesto gatvės, iššauti pabūklai?

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti T. Hobbeso Leviataną. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos”

Ekskursijos po parodą „BUS UŽDRAUSTA“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.

Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.

Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.

Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.

Kviečiame registruotis: asta.miltenytė@lnb.lt

Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.

Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.

Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt

Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.

Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.

Valstybingumo erdvėje filmavo režisierius Arvydas Reneckis

Vasario 6 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko dokumentinio filmo  „Amerikos lietuvių istorija“ filmavimas. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorę Jolantą Budriūnienę, istoriką, diplomatą prof. Alfonsą Eidintą, Lituanistikos skyriaus vadovę dr. Giedrę Milerytę-Japertienę ir skyriaus vyr. metodininkę-tyrėją, buvusią JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę kalbino filmo režisierius Arvydas Reneckis.