Žyma: Lituanikos fondas

Vaikams skirti leidiniai išeivijoje

Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.

1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje”

Naujasis Voldenas: kaip išsilaisvinti nuo (pa)skolų

10729050_10203654479094875_2133718225_nWalden on wheels : On the open road from debt to freedom

(Voldenas ant ratų : laisvame kelyje iš skolos į laisvę)

XIX a. pradžioje parašytoje klasikinėje knygoje „Voldenas, arba gyvenimas miške“ amerikiečių rašytojas Henry‘is Davidas Thoreau pasakoja apie periodą, kai atsiskyrėliškai gyveno trobelėje prie Voldeno tvenkinio. Baigęs bakalauro studijas, lietuvių kilmės amerikietis Kenas Ilgunas nusprendė kaip įmanoma greičiau grąžinti studijų paskolą. Nuotykiu virtusi misija tęsėsi trejus metus: vaikinas dirbo įvairius darbus atšiauriojoje Aliaskoje, į gimtąją Niujorko valstiją grįžo autostopu.

Kai pagaliau grąžino paskolą, Ilgunas nutarė daugiau nebesiskolinti: įkvėptas H. D. Thoreau, iš likusių pinigų nusipirko furgoną. Furgonas atstojo bendrabučio kambarį, kol Ilgunas studijavo magistrantūroje prestižiniame Duke universitete. Mašina tapo jaunuolio Voldenu – Voldenu ant ratų.

Keno Ilguno tinklaraštis: http://www.kenilgunas.com/p/the-book-walden-on-wheels.html

„Šaknys, atžalos ir likimai“

A(LKA)5/014
A(LKA)5/014; A(LK)4/014

Dovydėnų genties istorija nebepaskęs užmaršties dulkėse: penkerius metus giminės palikuonys atidžiai rinko medžiagą archyvuose, bibliotekose, muziejuose, bažnyčiose, ragino giminaičius, pažįstamus rašyti prisiminimus, peržiūrėti savo nuotraukų albumus. 2014 m. Dovydėnų giminės, kilusios iš Trumpiškio ir Jokūbiškio (vadinto Kalpokyne) kaimų istorija sugulė į knygą „Šaknys, atžalos ir likimai“. Giminės genealoginės ištakos siekia XVIII a. vidurį. Vienas žymiausių šios giminės atstovų yra rašytojas Liudas Dovydėnas. Ilgai autoriaus vardas buvo tarsi išbrauktas iš kelių kartų kultūrinės atminties, tačiau atgavus nepriklausomybę, jo kūryba tarsi atrasta iš naujo. Rašytojo vaikystė prabėgo Trumpiškio kaime (Juodupės sen.). Autobiografijoje autorius rašė, kad visų „universitetų pradžia ir pabaiga“ buvo Čedasų pradžios mokykla. Pačio Liudo Dovydėno gyvenimas buvo margas: dirbo husarų pulko bibliotekininku, Lietuvių rašytojų draugijos sekretoriumi, bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1944 m. artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. Per karą pasimetė su šeima, patyrė karo siaubą. Vėliau su šeima susitiko karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokietijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Skrantone (Pensilvanijos valstija). Čia įkūrė tėviškę primenančią sodybą. 1949–1951 m. redagavo žurnalus „Lietuvio kelias“ ir „Nemunas“, parašė apsakymų, novelių. 1998 m. kartu su žmona Elena grįžo į Lietuvą. Knygoje pateikiami ir JAV gyvenančių giminaičių prisiminimai apie rašytoją. Visi norintys įsigyti šią knygą gali kreiptis į knygos sudarytoją Vytautą Brekį.

Kviečiame šią įdomią genealoginę studiją skaityti Lituanikos skaitykloje!

Tęsiamas renginių ciklas Viešųjų bibliotekų darbuotojams

regular_lnb_11Spalio 6 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko mokymai „Skaitmeninto turinio panaudojimas viešosiose bibliotekose: pasirinkimo galimybės ir formų įvairovė“. Mokymai organizuoti Lietuvos Kultūros tarybos finansuojamo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekų specialistų mokymai“ lėšomis. Į renginį susirinko Kauno, Klaipėdos, Panevežio, Radviliškio, Šiaulių ir kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų ir Nacionalinės bibliotekos atstovai. Paskaitas darbuotojams skaitė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, dr. Giedrė Milerytė ir dr. Dalia Cidzikaitė. J. Budriūnienė supažindino su Lituanikos skyriaus veikla, uždaviniais, fondų formavimu, publikuotų dokumentų skaitmeninimu ir integravimu į www.epaveldas.lt Dr. Giedrė Milerytė pranešime „Dokumentinio paveldo vartotojai. Kas jie?“ kalbėjo apie dokumentinio paveldo susisteminimą, tikslines informacijos vartotojų grupes, medžiagos paieškas internete bei mokslinių darbų publikavimo galimybes. Dr. Dalia Cidzikaitė pristatė JAV lietuvių sakytinės istorijos projektą, kurio pagrindu leidykla „Aukso žuvys“ 2014 m. išleido knygą „Manėm, kad greit grįšim“. Knygos sudarytoja akcentavo ne tik sakytinės istorijos žanro naujoves, privalumus, tačiau ir archyvinės medžiagos panaudojimo galimybę. Seminaro pabaigoje kalbėta apie bendradarbiavimo su viešosiomis bibliotekomis galimybes ir formas.


Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją

Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.

Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje.   Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją”

Bonjour, atostogų knyga!

Au_revoirLengvai skaitomas, kupinas veiksmo Joe Schreiberio romanas „Au Revoir, Crazy European Chick“ („Au Revoir, pakvaišusi paukštyte iš Europos“) puikiai tinka atostogoms.

Kodėl šią knygą saugome Lituanikos fonde? Pavadinime minima europietė – lietuvė Gobija Zaksawskas arba tiesiog Gobi. Gobi pagal moksleivių mainų programą atvyksta į JAV ir apsigyvena amerikiečių Boyerių namuose. Boyerių sūnus, abiturientas Stevenas, viešniai prielankumo nejaučia, mat Gobi yra neišvaizdi, keistoka. Visgi, prispirtas savo mamos, Stevenas lietuvaitę pakviečia į abiturientų išleistuves. Didžiam vaikinuko siaubui, Gobi pasirodo ne pasipuošusi vakarine suknele, o vilkėdama tautinį kostiumą!

Tačiau paaiškėja, kad mergina turi kitą pusę: tą pačią naktį Stevenas pamato, kaip skraido kulkos…