Mėnuo: 2013 liepos

Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines

A.SuckeverisAbraomas Suckeveris vadinamas vienu iš iškyliausių Holokausto poetų. Jis gimė Smurgainyse (dab. Baltarusijoje) 1913 m. liepos 13 d. Rašytojas buvo trečiasis vaikas rabinų chasidų šeimoje. 1915 m. jo tėvai kartu su kitais Lietuvos žydais buvo ištremti į Sibirą (Omską). Po tėvo mirties 1920 m. motina su vaikais grįžo į Lietuvą. Būsimasis poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje, universitete studijavo literatūrą. Susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne” ( „Jaunasis Vilnius”), L. Volfo pakviestas, į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.

Pirmasis A.Suckeverio eilėraštis pasirodė 1932 m. skautų grupės žurnale. Nuo 1934 m. jo kūryba periodiškai buvo spausdinama Varšuvos ir Vilniaus žurnaluose. 1937 m. Jidiš PEB klubas Varšuvoje išleido pirmąjį A. Suckeverio eilėraščių rinkinį „Lider” („Dainos”).

1941 m. po žudynių likę gyvi Vilniaus žydai buvo suvaryti į Dydijį ir Mažajį getus. Ten pateko ir A. Suckeveris su žmona Freidke (vedė 1939 m.). Tačiau vėliau jam pavyko pabėgti, kartu su žmona prisijungė prie žydų partizanų. Suckeveris net būdamas gete išliko nepalaužiamos dvasios ir neapleido kūrybos, kuri tuo metu buvo vienintelis būdas pasipriešinti mirčiai. Vilniaus gete A. Suckeveris parašė apie 80 eilėraščių, sugebėjo išsaugoti rankraščius ir jie buvo išspausdinti. 1945 m. išėjo jo knyga „Tvirtovė“ („Di festung“), o 1946 m. – „Geto dainos“ („Lider fun geto“). Paryžiuje išleista prisiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ („ Fun Vilner geto“). Toliau skaityti „Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines”

Žurnalas „You Go Wild” kviečia keliauti

yougowild3Lituanikos skaityklą jau pasiekė pirmieji naujo lietuviško žurnalo „You Go Wild” numeriai. Tai vasario mėnesį JAV pradėtas leisti kelionių maršrutų, įspūdžių ir patarimų leidinys. Jo šeimininkai, pagrindiniai autoriai ir leidėjai – du Čikagos lietuviai, 2011-aisiais kelionę dviračiais aplink pasaulį pradėję Diana Aleknaitė ir Žilvinas Usonis. „Norėdami pamatyti tikrąjį pasaulio veidą, turime pasiruošti įšokti į vietinius batus, pajusti kasdienį lankomos šalies alsavimą ir įpročius, tarsi įžengtume į ją pro galines duris”, – rašo Diana ir Žilvinas. Naujajame žurnale „You Go Wild” – jų ir kitų lietuvių keliautojų įspūdžiai iš aplankytų kraštų ir kvietimas jungtis, ieškoti, atrasti, pažinti. Daugiau apie kelionę interviu su Diana Aleknaite.

Jolanta Matuzaitė

„Mano dalykas yra kalba“. Liepos 7 d. sukanka 104 metai, kai gimė poetas Jonas Aistis

Aistis

ĖJAU laukais, ėjau ir pievomis…
Kiek sopulio graudaus, kiek skurdo!…
O tėviške, o tėviške, ką dievini?

„Eilėraščiai“, 1932m.

Jonas Aistis tikr. Jonas Aleksandravičius iki karo pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, o 1952 m. oficialiai pasikeitė pavardę į Aistis.

„Apie Joną Aistį būtų galima kalbėti ne vien kaip apie poetą, bet ir kaip apie mokslininką, tautos likimo filosofą, valstybės teoretiką, visuomenės darbuotoją, publicistą, literatūros kritiką, bibliotekininką, sportininką slidinėtoją Alpių kalnuose, įdomių laiškų autorių ir nagingą vyrą aplink namus.“- rašė Antanas Vaičiulaitis laikraštyje Aidai.

Jonas Aistis gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Panemunės valsčiuje (Kauno apskr.). Vaikystę poetas praleido Rumšiškėse, o vėliau persikėlė į Išlaužą. 1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją ir įstojo į VDU lituanistikos fakultetą. 1936 m. Grenoblio universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1944 m. apgynė disertaciją ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Dėl karo negalėdamas grįžti į Lietuvą, pasiliko Prancūzijoje ir čia dirbo  Nicos archyvuose, Paryžiaus bibliotekoje, o 1946 m. su šeima persikėlė į JAV. Tais pačiais metais Jonas Aistis pradeda dėstyti Marianapolio kolegijoje lietuvių kalbą ir literatūrą. Kūrėjas bendradarbiavo išeivijos spaudoje, o taip pat „Gaisuose“, „Naujojoje Romuvoje“, „Pjūvyje“, rengė laikraščių ir knygų apžvalgas, dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. Nuo 1958 m. Jonas Aistis dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Jono Aisčio pirmasis lyrikos rinkinys „Eilėraščiai“ išėjo 1932 m. Lietuvoje dar yra išleisti rinkiniai: „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935) „Užgesę chimeros akys“ (1937), rinktinė „Poezija“ (1940), o taip pat literatūros kritikos ir publicistikos knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935). Išeivijoje išėjo 6 poezijos knygos, atsiminimų knygą „Apie laiką ir žmones“ ir eseistikos rinkinys „Milfordo gatvės elegijos“. Jono Aisčio poezija subtili, intymi. Lyrikas mąsto savo santykį su gimtąja žeme, gamta, istorija, jo poezija persmelkta elegiškos nuotaikos ir filosofinių minčių. Jono Aisčio vardo literatūrinė premijos teikiama kiekvienais metais festivalio Poezijos pavasaris renginių metu.

Gimė Jonu Aleksandravičiumi. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis.

1904 m. liepos 7 d. gimė Kampiškėse, Panemunės valsčiuje, Kauno apskr. 1907–1913 m. gyveno Rumšiškėse, o 1913–1919 m. – Išlauže.
1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. VDU studijavo lituanistiką, dirbdamas raštininku Žemės ūkio banke.
Nuo 1936 m. studijavo prancūzų k. ir literatūrą Grenoblio universitete,
1944 m. apgynė disertaciją Evangelijos tekstų vertimų į senąją provansalų kalbą lingvistiniai etiudai.
1944–1945 m. dirbo Nicos archyve ir Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje.
1946 m. persikėlė į JAV. Marianapolio kolegijoje dėstė lietuvių k.
1952–1958 m. dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas.
Nuo 1958 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
1973 m. birželio 13 d. mirė Vašingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse.

XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą

kongresasPažinti pasaulio Lietuvą! – tokiu skambiu šūkiu kviečiama į XIV-ąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą (PLJK). PLJK šaukiamas kas 3-4 metus. Tai svarbiausias Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organas, kuris nustato organizacijos veiklos gaires ir renka naują PLJS valdybą. Paskutinis Kongresas vyko Pietų Amerikoje 2009 metais. Tada buvo nuspręsta, jog 2013-aisiais metais valdybos nariai susitiks jau Europoje – Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Tai jau antrasis pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau nei iš 30-ies valstybių  į susitikimą atvykę atstovai dalyvaus studijų bei kultūros programose. Kongrese dalyvauja 120 atstovų, kurie yra renkami pagal PLJK atstovų suvažiavimo nuostatas. Atstovus renka lietuvių jaunimo sajungos. Pirmasis PLJK įvyko 1966 metais JAV. Tai puikus laikas susitikti pasaulio lietuvių jaunimui, aptarti darbus, suplanuoti naujus, dalintis patirtimis ir mintimis. Kaip 1979 metais Pasaulio lietuvyje rašė kongreso dalyvis Linas Rimkus: „pirmas kartas, kad kongreso atstovai susiprato, kad jie ne vokiečiai, ne australai, ne amerikiečiai, kanadiečiai, o kad esą lietuviai, tos pačios tautos nariai“.  Toliau skaityti „XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą”