Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Minint vieno iš pirmųjų lietuvių emigrantų Argentinoje Andriaus Vištelio-Višteliausko 177 gimimo sukaktį, norėtasi plačiau apžvelgti lietuvių išeivių šioje šalyje kūrimosi galimybes, kultūrinę, visuomeninę veiklą. Kviečiame skaityti!
Toliau skaityti „Lietuviai Argentinoje (minint Andriaus Vištelio-Višteliausko 177 gimimo metines)”
Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais. Toliau skaityti „Amerikietis Sibire”
Praėjusį penktadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi viešnia iš Kanados, nuo 1949 metų Kanados lietuvių katalikų kultūros draugijos ,,Žiburiai” leidžiamo lietuviško savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktorė Ramūnė Sakalaitė-Jonaitienė.
Lituanikos skyriaus suorganizuotame susitikime Kanados lietuvė papasakojo apie jos redaguojamo laikraščio ištakas ir dabartį šiandieninių iššūkių akivaizdoje. Nuo praėjusių metų skaitytojus pasiekiantis ir el. formatu, laikraštis tebėra skaitomas ir prenumeruojamas popieriniu pavidalu. Pasak R. Sakalaitės-Jonaitienės, kadangi dauguma „Tėviškės žiburių“ skaitytojų yra vyresnio amžiaus, ne visi mokantys ar norintys naudotis kompiuteriais, dar keletą metų laikraštis bus spausdinamas popieriuje. Tačiau ji neabejoja, jog ateis laikas, kai „Tėviškės žiburiai“ bus prieinami tik internete. Toliau skaityti „Lituanikos skyriaus viešnia – Kanados lietuvių savaitraščio redaktorė”
Bronius Nainys gimė 1920 metais lapkričio 15 dieną Grikpėdžiuose, Pašvitinio valsčiuje. 1939 m. baigė Linkuvos gimnaziją, 1943 m. – mechanikos inžineriją Vytauto Didžiojo universitete, vėliau mokslus tęsė Ilinojaus technologijos institute. B. Nainys – aktyvus Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis 1940-1944 m. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. apsigyveno JAV. Aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. 1967-1970 m. JAV LB krašto valdybos pirmininkas, Mokslo ir kūrybos simpoziumų iniciatorius ir organizatorius. 1973-1978 m. ir 1992-1997 m. – Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. 1973-1978 m. ir 1981-1998 m. žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausiasis redaktorius. Buvęs „Pasaulio lietuvio“ redaktorius iki šiol aktyviai reiškiasi spaudoje, rašo kritinius straipsnius. B. Nainys apie darbą leidinyje:
„<…> tas redagavimo darbas man buvo labai sunkus, nes jį turėjau atlikti tik nuo savo tarnybos atliekamu laisvalaikiu, kurio dalis dar buvo skiriama ir kitiems PLB valdybos pirmininkui tenkantiems uždaviniams vykdyti, tačiau jaučiu, kad šį savo įsipareigojimą įvykdžiau, ir mano redagavimo metu Pasaulio Lietuvis nei bendradarbių, nei skaitytojų, nei rėmėjų nenuvylė. <…> O nuolat didėjantis bendradarbių ir prenumeratorių skaičius ir gausios aukos liudijo, kad Pasaulio Lietuvis savo uždavinį atlieka. O tai, kad ir sunkų darbą, darė jau ir maloniu“.
Pasaulio lietuvis, 1978, nr. 45, p. 1281 > http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=97436
Švęsdami bibliotekos 95 metų sukaktį, kviečiame atsigręžti atgal ir žvilgtelti į laikus, kai Vilniuje skaitytojui duris atvėrė naujasis bibliotekos pastatas. 1963 metai žymi aukščiausią galios varžytuvių tarp JAV ir SSRS tašką. Gyvenimo sovietinėje Lietuvoje kasdienybė, žvelgiant per propagandos prizmę, buvo pilna to, kas geriausia, didingiausia, pirmiausia, našiausia ir moderniausia. Ne tik kolūkių melžėjos primelždavo daugiausia pieno, o kombainininkai nukuldavo daugiausia derliaus, bet ir Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje viskas buvo moderniausia. Net šiandien kelia nuostabą elektrinė konvejerio akis, kuri pati surasdavo skaitytojui knygas!
Apie ką dar rašė JAV leisto komunistinio laikraščio Vilnis korespondentas Narimantas Noragas, kviečiame pasiskaityti jo publikacijoje. Publikaciją rasite čia: Vilnis
Algirdas Martynas Budreckis gimė 1937 metais lapkričio 13 dieną Nevarke, Niujorko valstijoje. Budreckis – žymus JAV lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras. Mokslininkas 1963 m. baigė Rutgerso universitetą, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1966 m. dirbo Pavergtųjų tautų seimo sekretoriate, žurnalo „Naujoji viltis“ vyr. redaktoriumi, Amerikos lietuvių tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (Rytų Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovu). 1967–1970 m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys. Išeivijos mokslininkas taip pat dirbo Laisvosios Europos radijuje, išvertė knygų apie lietuvių organizacijas Amerikoje, lietuves moteris.
Keletas mokslininko darbų, kurie yra aktualūs ir skaitomi ir šiandien:
Lietuvių sukilimas 1941 (angl. The Lithuanian National Revolt of 1941), 1968 m.
Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (The Soviet Occupation and Annexation of Lithuania), 1968 m.
Lietuviai Amerikoje 1651-1975 (The Lithuanians in America 1651-1795), 1976 m.
Algirdas – senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir laikai, 1981 m.
Vilniečių veikla išeivijoje, 1995 m.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje: 90 metų istorija, l976 m.
Rytų Lietuva (redaktorius ir vienas iš autorių), 1980 m.
Kviečiame užsukti į Lituanikos skaityklą!