Rytų Europos žydų modernizmas: paroda ir seminaras Kijeve

Lapkričio 1 ir 2 d. Kijeve, Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje, įvyko du baigiamieji nuo metų pradžios vykdyto Lietuvos-Ukrainos kultūros partnerystės projekto renginiai.

Lapkričio 1 d. buvo atidaryta paroda YIVO Vilniuje. Legendos pradžia, kurios ankstesnės versijos 2015 m. buvo sėkmingai pristatytos Krokuvoje ir Vilniuje. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra parodos partnerė, o viena iš parodos kuratorių, dr. Lara Lempertienė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja (kita parodos kuratorė – dr. Giedrė Jankevičiūtė, dizainerė – Lina Bastienė). Per parodos atidarymą  ukrainietiškai kalbėjo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis bei neseniai dėl darbo vizito Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje viešėjusi Niujorko YIVO instituto bibliotekos ir archyvo direktorė dr. Liudmila Šolochova. Puikią nuotaiką dalyviams ir svečiams sukūrė  po atidarymo koncertavęs  žydų muzikos ansamblis iš Vilniaus Klezmer Klangen. Į atidarymą susirinko gausi publika, paroda sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kuratorės atsakė į kelių žurnalistų klausimus. Atsižvelgdamas į gan trumpą parodos eksponavimo laiką T. Ševčenkos muziejuje (iki lapkričio 13 d.), Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrius pažadėjo globoti parodą Dniepropetrovske ir Charkove.

Toliau skaityti „Rytų Europos žydų modernizmas: paroda ir seminaras Kijeve“

Įvyko prof. dr. Juozo Skiriaus knygos pristatymas

pristatymas2Lapkričio 1 d. sukako lygiai 100 metų, kai Amerikos lietuvių lobistinių pastangų dėka visose Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pirmą kartą paminėta „Lietuvių diena“. Dar 1916 metų rugpjūčio 31 d. JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas oficialiai paskyrė specialią dieną aukų rinkimui. Pastarosios turėjo būti skirtos kenčiantiems nuo karo lietuviams. Tai tapo pirmuoju oficialiu JAV prezidento aktu, pripažįstančiu lietuvių tautos egzistavimą. 1916 m. lapkričio 1 d. šimtai rinkikų išėjo į JAV miestų ir miestelių gatves, garsindami Lietuvos vardą ir ragindami aukoti karo baisumą išgyvenantiems tautiečiams. Viso to rezultatas – Amerikos Raudonojo Kryžiaus deklaruoti 176 863,28 doleriai. Tai milžiniška pinigų suma, skirta lietuvių paramai.

Minėdama šį įvykį ir džiaugdamasi naujausiais išeivijos istorijai skirtais mokslo darbais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėji­mo kelių paieškos“ pristatymą. Renginyje dalyvavo knygos autorius istorikas prof. dr. Juo­zas Skirius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas, Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, Lietuvos edukologijos uni­versiteto istorikė prof. Vida Pukienė, LR Seimo narys dr. Žygimantas Pa­vilionis. Pokalbį vedė LNB IMB Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

pristatymas

Sankt Peterburge – paroda Eduardui Volteriui atminti

Portretas_apie 1930_F32-267Trečiadienį, lapkričio 9 d., Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaroma paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas,  vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto)  įkūrimo iniciatorių.

Eduardo Volterio gyvenimas susijęs su Latvija ir Vokietija, Rusija ir Lietuva. Rygoje gimęs ir šiame mieste gimnaziją baigęs, Leipcige filologiją studijavę ir daug metų baltistiką Sankt Peterburgo universitete dėstęs, jis daug prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo Rusijos imperijoje, rinko ir tyrinėjo lietuvių liaudies dainas.

1918 m. E.Volteris persikėlė gyventi į Lietuvą ir tapo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) kūrėju bei pirmuoju jos vadovu, vėliau Kauno miesto muziejaus vadovu, 1922–1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Eduardo Volterio asmeninis archyvas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekose.

 

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: JAV. Paskaitos įrašas

subacius2Lapkričio 4 d.  Nacionalinė biblioteka pakvietė į antrąją „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ paskaitą. Lapkričio mėnesio svečias – prof. dr. Giedrius Subačius, knygos „Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ (2006) autorius – pristatė savo tyrimus apie konkrečias vietas, kuriose vyko Uptono Sinclairio romane „Džiunglės“ (1905) aprašytas gyvenimas ir darbas, apie žmones, kuriuos tuomet jaunas žurnalistas buvo sutikęs, su kuriais kalbėjosi ir kurie jį įkvėpė savo veikėjais pasirinkti lietuvius.

Paskaitos VIDEO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=5qiNTJuylRY

Prof. Juozo Skiriaus knygos pristatymas

knygos_pristatymasŠiemet sukanka 100 metų, kai Amerikos lietuviai pirmą kartą surengė visuotinę „Lietuvių dieną“. 1916 m. lapkričio 1 d. tuometinis šalies prezidentas Woodrowas Wilsonas leido visose Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti aukas nuo karo kenčiantiems lietuviams. Mūsų tautiečiai emigracijoje telkėsi, organizavosi ir iki akcijos pabaigos surinko daugiau nei 170 tūkstančių dolerių paramą. Minėdami šį itin svarbų, tačiau nedaugeliui žinomą mūsų istorijos įvykį ir džiaugdamiesi naujausiais lietuvių išeivijai skirtais mokslo darbais,

kviečiame Jus

š. m. lapkričio 10 d. 18.00 val. į Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“ pristatymą
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
(V aukšto konferencijų salėje).

Renginyje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis knygos autorius istorikas prof. dr. Juozas Skirius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas, Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, Lietuvos edukologijos universiteto istorikė doc. dr. Vida Pukienė, diplomatas, LR Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis ir LNB darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją

Kęstutis Raškauskas


Portretas_apie 1930_F32-267Kuomet 1919 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Seimo rūmų pirmajame aukšte pradėtas kurti Centralinis Valstybės Knygynas (tarpukaryje bibliotekos dažnai vadintos knygynais), laikinoje sostinėje nebuvo likę jokių viešųjų bibliotekų. Karo išvakarėse įvairiataučių draugijų, valdiškų įstaigų tarnautojų, komercinių bei mokyklų bibliotekų tinkle dominavo Kauno skaitymo draugijos biblioteka, turėjusi apie 20000 įvairiakalbių universalaus pobūdžio knygų. Visos kitos bibliotekos nei iš tolo negalėjo jai prilygti pasiūlos įvairove ir apimtimi. Vokiečiai uždarė visas viešąsias bibliotekas, o jų fondai pradėjo „išsivaikščioti“. Toliau skaityti „Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją“