Autorius: LS

Lapkričio 2 d. – Vėlinės

velinesEILĖRAŠTIS APIE ATMINTĮ

Tu lauki pasitraukusių? Giliai
Jie pasitraukė. Juos paliko sienos,
Pieštukai, laikrodžiai, paveikslai, sielos,
Lietus ir sniegas, atpildas ir smėlis,
Nemirtingumas ir pušų spygliai.

Nebežinia, kuris iš jų teisus,
Ir kai rašai išsiskyrimų sumą,
Nebetenki betikslio vientisumo
Ir pats skiries į priešingus balsus.

Belieka ratas, brėžiamas peiliu,
Žymė stikle ir dulkės ant lentynų –
Tiek netiesos, tiek laisvės ir eilių
Ir taip nedaugel tikrojo likimo.

Belieka du balsai. Jie palytės
Šio miesto šiltą ir nejaukų tūrį.
Jiems buvo duotas lašas atminties.
Tu. ją turi. Ir niekas jos neturi,

O blaškosi, sparnuota ir akla,
Tarsi kregždė, kurios negeidžia lizdas,
Ir ko bevertas tavo klasicizmas,
Linksma ir iškilminga mokykla?

Taip valanda, nuo mūsų atskirta
Ji pasmerkta, nukrinta kaip skara
Ant kambarių, koridorių ir laiptų,
Ir ant spragos, kuri vis tiek yra
Tarp būtojo ir būsimojo laiko.

Venclova, Tomas. Kalbos ženklas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas Uptono Sinclairio romanas „Džiunglės“

Rugsėjo 27 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romano „Džiunglės“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2012) pristatymas. Romaną pristatė leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė ir Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius dr. Giedrius Subačius, „Džiungles“ detaliai tyrinėjantis nuo 2002 m. Renginio dalyviai apžiūrėjo gausią knygų parodą, sudarytą iš LNB saugomų romano leidimų įvairiomis kalbomis.

JAV klasika tapęs romanas „Džiunglės“, kuriame vaizduojamas sunkus lietuvių emigrantų gyvenimas Čikagoje, buvo išleistas 1906 m. Renginyje pristatytas 6-asis jo leidimas lietuvių kalba, išėjęs pirmaisiais leidyklos „Aukso žuvys“ gyvavimo metais. Anot S. Pūkienės, imtis projekto paskatino pokalbis su G. Subačiumi. 2012 m., kai viešojoje erdvėje buvo gvildenamos emigracijos problemos, romanas pasirodė paveikus, aktualus.

Toliau skaityti „Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas Uptono Sinclairio romanas „Džiunglės“”

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

balthPasirodė trečias šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorės Gintės Damušytės vizitą bibliotekoje rašo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais, konferencijų medžiaga. Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.

Mariaus Katiliškio skaitymai Pasvalyje

Rugsėjo 19 d. Pasvalio viešojoje Mariaus Katiliškio bibliotekoje vyko tradiciniai lietuvių egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymai. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė. Šių metų skaitymai buvo skirti 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. Nuo 1949 m. iki mirties 1980-ųjų gruodį Čikagos priemiestyje Lemonte gyvendamas M. Katiliškis parašė brandžiausius  savo kūrinius: apsakymų rinkinius „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, romanus „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“ ir žymųjį „Miškais ateina ruduo“,1969-aisiais išleistą net sovietinėje Lietuvoje. Jų analizei buvo skirtas J. Matuzaitės pranešimas „Miškas ir medis Mariaus Katiliškio kūryboje“. Tragišką mūsų tautos lemtį vaizdavęs rašytojas tos lemties tragiškumą patyrė ir pats: 1944-aisiais kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių jis buvo priverstas palikti gimtinę. Apie šią skaudžią sukaktį savo pranešime „Didžiojo bėgimo“ septyniasdešimtmetį minint“ kalbėjo D. Cidzikaitė. Renginyje buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m.“, skambėjo M. Katiliškio dienoraščio fragmentai.

Nuotraukos autorius Vidas Dulkė; nuotraukoje iš kairės: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, LNB Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė, skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Zita Baltrušiūnienė.
Nuotraukos autorius Vidas Dulkė; nuotraukoje iš kairės: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, LNB Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė, skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Zita Baltrušiūnienė.

Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją

Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.

Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje.   Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją”

Stasys Barzdukas: „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko

Stasys Barzdukas (1906 m. balandžio 23 d. – 1981 m. rugsėjo 13 d.) – pedagogas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą ir kurį laiką mokytojavo Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945-1949 m. dėstė lietuvių gimnazijoje Eichštete. 1949 m. persikėlė į JAV ir ten mokytojavo Klivlando lituanistinėje mokykloje. 1955-1961 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės centro valdybos, o 1961-1964 m. – tarybos pirmininkas. 1963 m. įsteigė žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir jį redagavo iki 1975 m. 1963-1969 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas, 1969-1973 m. – pirmininkas, o nuo 1973 m. – garbės pirmininkas. S. Barzdukas buvo aktyvus Ateitininkų federacijos narys, vėliau – pirmininkas, taip pat Lietuvių kalbos draugijos veikėjas.

<…> „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko, nes subūrė pasaulyje pasklidusius lietuvius į vieną lietuvišką šeimą, kuriai rūpėjo lietuvybės išlaikymas ir Lietuvos laisvinimo darbas. (Pasaulio lietuvis, 1981, Nr. 6, p. 52)

„Pasaulio lietuvį“ galite skaityti Epavelde. Kviečiame!