Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Štai jūros krantuose kukli šalis.
<…>
Atstumai šitokie,
kad tiktų čia gyvent hermafroditams.
Iš „Lietuviškojo divertismento“
Neseniai mūsų fondą papildė puiki Ramūno Katiliaus sudaryta knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012). Per knygos pristatymą poetas T. Venclova pajuokavo, kad už šią knygą fizikui R. Katiliui reikėtų duoti mažų mažiausiai filologijos kandidato laipsnį. Toliau skaityti „Poetas Josifas Brodskis ir Lietuva”
Nuo 1909 m. JAV leidžiamas laikraštis „Draugas“ yra bene seniausias be pertraukų einantis leidinys lietuvių kalba. Čikagoje leidžiamame laikraštyje aprėpiamos viso pasaulio lietuviams aktualios temos. Šiemet gegužės mėn. pabaigoje šiame leidinyje pasirodė net trys tekstai apie Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Toliau skaityti „Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas“”
Polifonia literatury w Wilnie okresu wczesnego modernizmu 1904-1915
Mindaugas Kvietkauskas
Lituanikos archyvas : C(LKA)lenk.24/012
Mindaugas Kvietkauskas savo monografijoje atkuria ankstyvojo Vilniaus literatūros modernizmo vaizdą. Iki šiol dauguma literatūros tyrėjų – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – tyrinėjo savo tautines teritorijas. Anot monografijos autoriaus: visos tautinės literatūros Vilniuje funkcionavo kaip sistemos sistemoje. M. Kvietkauskas monografijoje žvalgosi po mažai kam žinomas sritis, išryškina ankstyvojo literaūros modernizmo kryptį, asmenybes, o taip pat ir kultūros žmones, pateikia jų kūrybos pavyzdžius. Žinios apie pristatomą laikotarpį yra menkos, todėl pati veikalo tema – nauja ir aktuali moksliniame diskurse.
Studijų, monografijų apie lietuvių kiną nėra daug, todėl kiekviena knyga yra laukiama ir sveikintina. Lituanikos skyrių pasiekė Vaidos Andriukaitytės darbas apie lietuvių dokumentinį kiną vokiečių skaitytojams.
Trumpai apie knygą:
Tolyn nuo Rusijos – tokia buvo lietuviško dokumentinio kino programa po Sovietų sąjungos žlugimo. Du šio žanro atstovai režisieriai – Arūnas Matelis ir Audrius Stonys – pradėjo naują dokumentinio kino etapą, kuris labai skyrėsi nuo kitų dviejų kaimyninių šalių. Abu režisieriai debiutavo lūžio laikotarpiu (apie 1980 m.). Jie priklauso pirmajai lietuviškojo kino kūrėjų kartai, kuri tiesiogiai nebuvo inspiruota sovietinės kino mokyklos. Režisierių filmai perteikė tuo metu tebesitesiantį perversmą šalyje ir žmonėse. Tai kartu buvo ir poetinės dokumentikos pradžia.
Lietuvių kinas Vakarų kinematografijai iki šiol yra terra incognita, o lietuvių kinas vis ieškantis naujų perspektyvų.
Vaida Andriukaitytė savo knygoje perteikia įdomų susitikimą su lietuvių dokumentiniu kinu.
Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”
Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus. Toliau skaityti „Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams”