LS – Puslapis 173 – Lituani(sti)ka

Pasaulio grožio konkursai ir Lietuva

the baltic independent vol 2 no 72 1991m — Katlin Trummed. Photo by Valeri Bareta. The Baltic Independent, vol. 2, no. 72 (1991)

Rugpjūčio 15 dieną šešiolika gražuolių varžysis dėl gražiausios lietuvaitės karūnos „Mis Lietuva 2013“ konkurse. Finalistės jau pradėjo pasiruošimo konkursui darbus. Gražuolėms surengta pirmoji fotosesija, interviu. Finalistės kasdien mokosi šokio judesių ir dailios eisenos, lavina retorinius sugebėjimus.

Ar žinote, jog kasmet nuo 1991 m. vyko gražiausios Baltijos regiono merginos rinkimai (Miss Baltic States)? 1991 m. liepos 2 d. toks grožio konkursas įvyko Lietuvoje. Tai metais konkurso nugalėtoja tapo estė Katlin Trummed.

1985-ieji metai tapo ypatingi lietuviškas šaknis turinčiai Silvijai Martinez-Stapulionis. 1985 m. Silvia Martinez-Stapulionis buvo išrinkta ne tik Venesuelos, tačiau ir visos Pietų Amerikos gražiausia mergina.

2006 metais gražiausia Venesuelos mergina tituluota tada dar 21-erių Lidymar Jonaitis. Lietuviško kraujo turinčios Guarico valstijos gyventojos tėvas yra kilęs iš Lietuvos. Mergina prisimena, jog vaikystėje seneliai prieš miegą jai dainuodavo lietuviškas lopšines, kalbėjo apie Lietuvą, tačiau dabar šeimoje nebekalbama lietuviškai – per Antrąjį pasaulinį karą į Venesuelą emigravę Jonaitis seneliai jau mirę.

Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio kūryboje ir kilmėje

stravinskis Tikriausiai visi girdėjo apie rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio (1882-1971) baletą „Šventasis pavasaris“. Skandalingas, novatoriškas I.Stravinskio kūrinys „Šventasis pavasaris“ pirmą sykį nuskambėjęs prieš 100 metų, buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės, vėliau sulaukė stulbinančio triumfo pasaulio koncertų salėse. Šis kūrinys iki šiol intriguoja ir choreografų vaizduotę, pasirodydamas įvairiose pasaulio scenose vis naujomis versijomis. Toliau skaityti „Lietuviški pėdsakai Igorio Stravinskio kūryboje ir kilmėje”

Liepos 23-oji: 1929 m. gimė diplomatas Kazys Lozoraitis

Kazys niekada neturėjo Lietuvai jokių asmeninių pretenzijų. Jis nesijautė galįs gali ko nors iš Lietuvos reikalauti, ką nors nurodinėti. Jam daug kas čia buvo svetima, daug kas stebino, bet jis niekada nesielgdavo taip, tarsi kas nors iš tikrųjų jam būtų nepriimtina. Jis saugojo Lietuvos vaizdą, kurį atsinešė iš vaikystės, kurį suformavo šeima, ir priėmė tą Lietuvą, kurią pamatė grįžus nepriklausomybei. Jis nesitikėjo, kad ras tokią Lietuvą, kokią paliko jo tėvai, ir nepyko, kad dabartinė Lietuva nepanaši į tą svajonių kraštą, kurį prisiminė jo šeima. Daug kas Lietuvoje ir pati Lietuva jo kantrybę bandė įvairiais būdais, bet jis niekada neprarado pusiausvyros ir blaivaus proto. Žvelgė į Lietuvą be galo geranoriškai, nors dėl jos jam kartais būdavo labai skaudu. Net jei ir jausdavosi nusivylęs, mokėjo tai nuslėpti. Tačiau atvirai džiaugdavosi viskuo, kas jam atrodė gera ir vertinga.

Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis (1929–2007), sud. Giedrė Jankevičiūtė, Kaunas: Artuma, 2008, p. 211-212.

Šiandien minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną

Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Emigracijoje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai paramą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Šiuo metu Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeiviams aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis tokiu tikru tautiečiu.

„Mes skrisime į Lietuvą!“, – taip prieš 80 metų lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas ištarė prieš lemtingąjį skrydį. Šį skrydį Lituanicos pilotai skyrė jaunajai Lietuvai. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuometinė Vokietijos teritorija, dabar Lenkijos). Savo skrydžiu Steponas Darius ir Stasys Girėnas norėjo parodyti pasauliui, nors Lietuva maža, tačiau galinga valstybė. Lakūnai skrido blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, autopiloto, parašiutų, tačiau daug tiksliau, negu tuo meto kitų kraštų pilotai, kurie buvo aprūpinti moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Žinią apie „Lituanica“ skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino naujienų agentūros.

Kirtimų kultūros centras organizuoją Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimą Vilniuje. Šventė vyks trijose vietose: oro uoste, geležinkelio stotyje ir ant kultūros baro „Kablys“ laiptų, kur šiemet vyks baigiamasis koncertas. Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga visus lietuvius pasveikins Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. Liepos 17 deiną iš Vilniaus geležinkelio stoties bus išlydėti projekto „Misija Sibiras 2013“ dalyviai. Šiais metais lietuvaičiai vyks į lietuvių tremties vietas Tiumenės srityje, Rusijos Federacijoje.

Tai pat kviečiame pasižiūrėti Lietuvos kino studijoje sukurtą istorinį meninį filmą „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.). Režisierius Raimondas Vabalas.

http://youtu.be/18hPglWEQq0

Kukli gydytoja iš Izraelio

Iš Vilniaus kilusi gydytoja genetikė Lina Vanagaitė-Basel per 15 metų karjerą Izraelyje atrado ir aprašė net dešimt naujų genetinių ligų. Ji vadovauja Schneiderių vaikų ligoninės Pediatrinės genetikos klinikai ir dėsto Tel Avivo universiteto studentams. Lina Vanagaitė-Basel tiria ir tokias ligas, kurios kamuoja tik vienos konkrečios šeimos atstovus, o ligos priežastys yra neaiškios. Tokie tyrimai, reikalingi tik keliems žmonėms ir kainuoja milžiniškas sumas. Tokiais atvejais ji dažniausiai rašo projektus ir bando gauti finansavimą pagal įvairias programas. Vertindama Lietuvos pažangą genetikos srityje, ji sako, kad Lietuvoje atliekami tyrimai atitinka pasaulinius standartus, bet trūksta visuomenės švietimo. Žmonės nežino, kad yra galimybė jiems padėti. L. Vanagaitė-Basel turi ir savo vardu pavadintą sindromą (Simplified Gyral Pattern-Dysmorphism-Hirsutism, Basel-Vanagaite type) – jis sukelia nenormalų smegenų žievės vystymąsi ir epilepsiją.

Gydytojos darbo diena trunka mažiausiai 14 valandų. Jos savaitgaliai taip pat dažnai skirti genetikai. Savo sukurtame interneto puslapyje ji deda informaciją retomis ligomis sergantiems žmonėms: kokius tyrimus patartina atlikti, kokie medikai gali jiems padėti. L. Basel-Vanagaitė pagal bendrą projektą su Vilniaus universitetu skaitys paskaitas apie genetikos pasiekimus Medicinos fakulteto studentams. Mūsų bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke yra nemažai įrašų (iš užsienio mokslinių žurnalų), atspindinčių profesorės Linos Vanagaitės-Basel veiklą.

Jonas Rimka

Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines

A.Suckeveris Abraomas Suckeveris vadinamas vienu iš iškyliausių Holokausto poetų. Jis gimė Smurgainyse (dab. Baltarusijoje) 1913 m. liepos 13 d. Rašytojas buvo trečiasis vaikas rabinų chasidų šeimoje. 1915 m. jo tėvai kartu su kitais Lietuvos žydais buvo ištremti į Sibirą (Omską). Po tėvo mirties 1920 m. motina su vaikais grįžo į Lietuvą. Būsimasis poetas gyveno ir mokėsi Vilniuje, universitete studijavo literatūrą. Susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne” ( „Jaunasis Vilnius”), L. Volfo pakviestas, į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.

Pirmasis A.Suckeverio eilėraštis pasirodė 1932 m. skautų grupės žurnale. Nuo 1934 m. jo kūryba periodiškai buvo spausdinama Varšuvos ir Vilniaus žurnaluose. 1937 m. Jidiš PEB klubas Varšuvoje išleido pirmąjį A. Suckeverio eilėraščių rinkinį „Lider” („Dainos”).

1941 m. po žudynių likę gyvi Vilniaus žydai buvo suvaryti į Dydijį ir Mažajį getus. Ten pateko ir A. Suckeveris su žmona Freidke (vedė 1939 m.). Tačiau vėliau jam pavyko pabėgti, kartu su žmona prisijungė prie žydų partizanų. Suckeveris net būdamas gete išliko nepalaužiamos dvasios ir neapleido kūrybos, kuri tuo metu buvo vienintelis būdas pasipriešinti mirčiai. Vilniaus gete A. Suckeveris parašė apie 80 eilėraščių, sugebėjo išsaugoti rankraščius ir jie buvo išspausdinti. 1945 m. išėjo jo knyga „Tvirtovė“ („Di festung“), o 1946 m. – „Geto dainos“ („Lider fun geto“). Paryžiuje išleista prisiminimų knyga „Iš Vilniaus geto“ („ Fun Vilner geto“). Toliau skaityti „Liepos 13d. minime 100-ąsias litvakų rašytojo Abraomo Suckeverio gimimo metines”