Buenos Aires mieste profesorė Danutė Šumilaitė-Gilvydienė1953 m. išrado lengvą ir modernišką moterų rūbų sukirpimo ir pasiuvimo sistemą pavadintą grynai lietuviškų savo vardu „Danutė“. Šios naujos sistemos yra parašyta knyga ir Argentinos Švietimo ministerijoje patvirtinta, sutelktos teisės mokinti mokines ir išduoti diplomus „Danutės“ vardu.
Danutė Gilvydienė savo namuose turi įsteigusi Modisčių institutą, kurį lanko nemažas skaičius mokinių. Mokinėms pabaigus kursą pati Direktora D. Gilvydienė išduoda diplomą, kuris suteikia teisės naujoms profesorėms atidaryti savo akademijas ir mokinti mokines. Nemažai yra baigusių ir lietuvaičių šį minėtą kursą ir gavusių tam tikslui diplomus pagal Argentinos veikiančius įstatymus.
Lietuviai Argentinoje : 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968. P. 151
Laikraščiui „Draugas“ skirtą apdovanojimą priėmė dabartinė vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas (nuotraukoje antra iš dešinės), priedo „Kultūra“ redaktorė Renata Šerelytė–Mendeikienė (pirma dešinėje), buvusi vyriausioji redaktorė Dalia Cidzikaitė (antra iš kairės) ir žurnalistas Vitalius Zaikauskas (pirmas kairėje).
Gruodžio 27 dieną Prezidentūroje įteikti „Globalios
Lietuvos apdovanojimai 2019“. Apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavo
Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams puikiai
žinomas laikraštis „Draugas“ (JAV), šiemet švenčiantis 110 metų
(!!!) nepertraukiamos veiklos sukaktį.
„Draugas“ buvo bene populiariausias laikraštis senojoje Lituanikos skaitykloje, per rekonstrukciją veikusioje Nacionalinės bibliotekos priestate (į šią skaityklą lankytojai ateidavo užsienyje išleistų, tačiau su Lietuva vienaip ar kitaip susijusių knygų bei periodikos); nauji tuometinio Lituanikos skyriaus darbuotojai pirmiausia sužinodavo „Draugo“ komplektų saugojimo vietą fonde (jie, žinoma, buvo sukrauti patogiai – netoli įėjimo). Laikraštyje laiks nuo laiko publikuojami ir Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai. – Šiemet knygų recenzijas „Draugo“ priede „Kultūra“ aktyviai skelbė lituanistė Deimantė Žukauskienė.
Senesni laikraščio numeriai suskaitmeninti ir prieinami čia
: http://www.draugas.org/rodykle-index/
Naujesnius kviečiame pasklaidyti Nacionalinėje bibliotekoje!
Regis, Kalėdos neįsivaizduojamos be dainos „Kalėdų eglutė“. Nors kūrinys nuo savo gimimo skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, populiarumas ir gerbėjų gretos nemenksta. Muzikinį šios dainos kūną sukūrė Lietuvos roko grupės „Kardiofonas“ lyderis Rimantas Giedraitis. Dainos tekstas gimė iš poeto Antano A. Jonyno eilėraščio „Kalėdų eglutė“, kuris dar 1981 m. publikuotas knygoje „Atminties laivas“.
Kviečiame dar kartą pasimėgauti legendine daina!
Antanas A. Jonynas, Kalėdų eglutė, in: Antanas A. Jonynas, Atminties laivas, Vilnius: Vaga, 1981, p. 102–103.
Šiais metais minimos 250-osios pirmojo Prancūzijos imperatoriaus ir legendinio karo vado Napoleono Bonaparto gimimo metinės. 1812 m. Napoleono žygis į Rusiją nemažai Lietuvos-Lenkijos patriotų daliai suteikė viltį su Prancūzijos pagalba atkuri Abiejų Tautų Respubliką 1772 m. ribose. Todėl ne vienas jų įstojo į prancūzų armiją ir dalyvavo karinėje kampanijoje. Tarp tokių patriotų buvo ir du Kosakovskių giminės atstovai, beje, dažnai painiojami tarpusavyje.
Kosakovskiai
– XVI– XX a. pr. Lietuvos bajorų giminė, kilusi iš
Mazovijos (pirmtakai Korvinai į čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš
Panonijos). XVIII a. pab. kai kurios
giminės linijos gavo grafų titulą. Jų herbas pavadintas pagal kaimo Slepowrony
(liet. Naktikovai) pavadinimą. Giminės atstovai pasižymėjo valstybinėje ir
karinėje tarnyboje, žinomi keli aukšti dvasininkai, keli prorusiškos orientacijos
veikėjai ATR padalinimų laikotarpiu.
Napoleono adjutantas generolas Juozapas Antanas Kosakovskis
Neeilinė asmenybė buvo Juozapas Antanas Kosakovskis, Livonijos kašteliono Antano ir Eleonoros Straševičiūtės sūnus, gimęs 1772 m. Martyniškyje. Dėdės etmono Simono Kosakovskio (1741–1794) protekcija užtikrino jam sėkmingą karinę tarnybą. Dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime, po pralaimėjimo kelis metus gyveno Paryžiuje, kur bendravo su Napoleonu, o 1812 m. įstojo į prancūzų armiją ir greit tapo Napoleono I pirmuoju adjutantu. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis bei prancūzų grafo titulas. Dalyvavo 1812, 1813 ir 1814 m. Napoleono karinėse kampanijose. Beje, J. A. Kosakovskis 1812 m. tris dienas formaliai ėjo Maskvos karo komendanto pareigas. Teigiama, kad jis buvo paskutinis asmuo, Fontenblo paspaudęs ranką nuvainikuotam Prancūzijos imperatoriui prieš šiam išvykstant į tremtį. Generolas buvo apdovanotas net šešiais Prancūzijos ordinais.
Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“
XVIII a. pabaiga – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žlugimo laikotarpis. 1772, 1793 ir 1795 m. Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijos pasidalino valstybę. Po paskutiniojo padalinimo beveik visa etnografinė Lietuva atiteko Rusijai, kuri ją valdė net 120 metų (tik Užnemunė buvo prijungta prie Prūsijos). Per tą laikotarpį įvyko trys sukilimai, siekę atkurti ATR su 1772 m. sienomis. Paskutinysis – 1863–1864 m. sukilimas (Sausio sukilimas) – vyko Lenkijoje bei LDK bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Deja, sukilėliai pralaimėjo prieš galingą imperiją. Sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, vadai nuteisti mirties bausme, kiti sukilimo dalyviai ištremti, dalis spėjo pasitraukti į užsienį.
Šaltiniai nurodo, kad Lukiškių aikštėje mirties bausmėįvykdyta 21 Sukilimo dalyviui. Devyni sukilėliai buvo sušaudyti, dvylika pakarti, tarp jų Konstantinas Kalinauskas ir Zigmantas Sierakauskas. Tą pačią dieną nužudyti sukilėliai buvo slapta užkasti vienoje duobėje tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje. 2017–2019 m. tyrimų metu surasta 14 kapų duobių, kuriose aptikti 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai. Lapkričio 22 d. jie buvo perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Lietuvos nacionalinis muziejus išvakarėse atidarė parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.
1863 m. sukilimo dalyviai, nubausti mirties bausme
