Alfonsas Čapanis – lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas. A. Čapanis gimė 1917 m. kovo 17 d. Meridene, Konektikuto valstijoje. 1943 m. baigė Jeilio universitetą. Nuo 1946 iki 1982 m. dėstė psichologiją ir pramonės inžineriją J. Hopkinso universitete. Mokslininkas priklausė Žmogiškųjų veiksnių ir ergonomikos draugijai, o taip pat buvo Inžinerinės psichologijos ir Tarptautinės ergonomikos asociacijų prezidentas. Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti sistemą žmogus – mašina. Tyrimai turėjo įtakos inžinerinės psichologijos formavimuisi. 1949 m. išleido pirmąjį ergonomikos vadovėlį „Taikomoji eksperimentinė psichologija: Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ (Applied Experimental Psychology: Human Factors in Engineering Design).
Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.
Profesorius Greimas semiotiką laikė ne vien rafinuota moksline disciplina, bet apskritai pasaulio matymo galimybe ar net gyvenimo būdu. Tiesa, pakankamai negailestingu gyvenimo būdu, kuris neleidžia pernelyg įsijausti, nuolatos nustato distanciją, leidžia įsisąmoninti požiūrio tašką ar net teikia keletos požiūrio taškų pasirinkimo galimybę. Šis reflektyvumas gali būti priimtinas arba ne, tačiau kultūroje jis turi egzistuoti kaip racionalus polius, kaip priešprieša sentimentaliam nuoširdumui, impresionizmui (ypač pasitinkint savimi), gebėjimui naiviai užsimiršti ir pan.
Saulius Žukas. Ne vien apie netektį. Metmenys, 1993 kn. 64 p. 176-181.
Piórem i buławą : działalność polityczna Lwa Sapiehy, kanclerza litewskiego, wojewody wileńskiego / Arkadiusz Czwołek. – Toruń : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012.
A. Čvolekas – Lenkijos Torunės universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas. Mokslininkas domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija taip pat Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos XVI ir XVII a. tarptautiniais bei diplomatiniais santykiais. Autoriaus knygoje Piórem i buławą pristatomas Leonas Sapiega ir jo politinė veikla. Šią knygą galima rasti Lituanikos skaitykloje.
Leonas Sapiega (1557-1633) – vienas iš žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Sapiega – sumanus politikas, apsukrus diplomatas, padaręs stulbinančią karjerą, žinomas tų laikų regalistas. Jis užėmė aukščiausias pareigas Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ilgametis seimo maršalas. 1589 m. tapo didžiuoju kancleriu ir kartu su kitais valstybės pareigūnais įsteigė LDK Vyriausiąjį Tribunolą.
L. Sapiega propagavo teisinės valstybės idėjas, o 1623 m. gavo Vilniaus vaivadiją ir didžiojo etmono pareigybę. Paskutiniais gyvenimo metais Leonas ėmėsi naujai sutvarkyti „Lietuvos Metriką“. Per savo gyvenimą susikrovė didžiulius asmeninius turtus, tačiau rūpinosi kariais ir valstiečiais, steigė savo dvaruose mokyklas baudžiauninkų vaikams, buvo kelių bažnyčių statybos fundatoriumi.
Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, neseniai pristatyta unikali paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba”. Joje pristatomas Lietuvoje mažai žinomos lietuvių kilmės dailininkės Aliutės Mečys tapybos palikimas. Dailininkei Lietuva visada buvo svarbi. Ji savo darbus pasirašinėjo lietuviškąja pavardės forma. Tai buvo kūrėjos apsisprendimas, reiškiantis tapatybės pasirinkimą. Menotyrininkai rašo, jog Aliutės Mečys kūryba – tai moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinančiai siurrealistiškais vaizdais. Ji tapė apokaliptinėmis temomis, o viena svarbiausių kūrybos idėjų – katastrofiškas žmogaus ir pasaulio irimas. A. Mečys studijavo bei gyveno Vokietijoje, JAV. Išdirbusi vienuolika metų, nutraukė scenografės karjerą ir, atsisakiusi pasiūlymų dirbti teatre, atsidėjo vien tapybai. Jos kūriniai autobiografiški, susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės” patirtimis. Menininkės kūryboje galima atrasti sąsajų su kito išeivio Kęstučio Zapkaus ar lietuvio siurrealisto Šaruno Saukos kūryba.
Pedantiškos, senamadiškos, knygų žiurkės, senmergės…–Maždaug tokie stereotipai gaubia bibliotekininkes. Vieni su stereotipais kovoja, kiti – ignoruoja, o treti panaudoja kaip medžiagą. Lietuvių kilmės JAV rašytoja Jo Dereske – tarp pastarųjų. Šios autorės detektyvinės serijos herojė Helma Žukas – pedantiškai tvarkinga mažo miestelio bibliotekininkė, gyvenanti su katinu. Atrodytų, kad detektyviniame pasakojime toks nuobodus personažas galėtų tapti nebent auka ar detektyvui nuomojamo buto savininke, bet kruopščioji bibliotekininkė pati narplioja paslaptingus nusikaltimus. Toliau skaityti „Detektyvė Žukas ir bibliotekos paslaptys”
Meno kūrinius dr. Martyna Miškinienė (1915-2013) pradėjo rinkti maždaug 1960 metais. Gydytoja į JAV atvyko po II pasaulinio karo. Įdomu, jog Martyna Miškinienė, būdama lietuvė ,,dipukė”, rinko ne lietuvių Varno, Galdiko, Kasiulio ar Petravičiaus dailės kūrinius, o pasauliniu mastu žinomus Chagall, Warhol bei kitų menininkų darbus. Dr. Miškinienė buvo aistringa šiuolaikinio meno šalininkė, daug bendravusi su kitais kolekcininkais, galerijų savininkais bei ilgametė Detroito meno instituto ir Amerikos meno archyvo narė. Pernai rudenį Wright galerijoje įvyko velionės kolekcijos aukcionas. Šią ypatingą kolekciją galite apžiūrėti >> http://www.wright20.com/exhibitions/2014/9/dr-martyna-miskinis. Aukciono akimirka: pirmas pristatytas darbas – legendinio dailininko, pop meno sąjūdžio atstovo Andy Warhol 1967 m. aktorės Marilyn Monroe portretas. Pradinė kaina – 40 000 dol. Darbas atiteko kolekcionieriui, suplojusiam už meno kūrinį 118 750 dol. Dauguma darbų įsigijo vietos galerijos, privatūs asmenys, o dalį kolekcijos pasiliko velionės giminaičiai. Daugiau šią lietuvių kolekcionierę galite skaityti: Draugas, 2014 m. spalio 4 d. (nr. 117), p. 1, 4-5.