Amerikos balsas (angl. Voice of America, VOA) – JAV radijo stotis, kuri veikė nuo 1942 m. vasario 24 d. II pasaulinio karo metu buvo transliuojamos laidos net 27 kalbomis. 53-ejus metus transliuota programa ir lietuvių kalba. Radijo laidos lietuvių kalba pradėtos rengti 1951 m. vasario 16 d. iš Niujorko. Jas ruošė Kazys Grinius ir Povilas Julius Labanauskas. Iš pradžių lietuviškai programai skirta 15 min., 1952 m. gegužės 15 d. lietuvių padalinys ėmė transliuoti ir 15 min. laidas iš Europos, ten dirbo K. Grinius ir J. B. Laučka. Ilgą laiką „Amerikos balso“ redakcijai vadovavo Romas Sakadolskis, o nuo 1995 m. jau Linas Rimkus. Lietuviškas laidas rengė Jurgis Bradūnas, Vytautas Dambrava, Antanas Dambriūnas, Konstantinas Jurgėla, Romas Kasparas, Alfonsas Petrutis, Jolanta Raslavičiūtė, Antanas Vaičiulaitis, Virginija Vengrienė ir kt. „Amerikos balso“ programa buvo labai svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai. Sovietmečiu buvo daromi įvairūs trukdžiai, kad Lietuva negalėtų išgirsti „Amerikos balso“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę „Amerikos balso“ laidos buvo retransliuojamos per Lietuvos radijo pirmąją programą ir per radijo stotį M-1 plius. Pasibaigus Šaltajam karui JAV Kongreso sprendimu buvo nutrauktas finansavimas laidoms kai kuriomis Rytų Europos kalbomis. Paskutinė „Amerikos balso“ laida lietuvių kalba transliuota 2004 m. vasario 27 d.
San Paule Brazilijos lietuvių bendruomenė, vadovaujama Waldemar Mališka Sidaravičiaus, surengė didelę Vasario 16-osios šventę. Šventė įvyko lietuvių rajone, Vila Zelina (statytas apie 1927 m. kada vyko didžioji lietuvių imigracija). Renginio metu Lietuvos aikštėje (Praca Republica Lituania) pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę. 1977 m. pastatytas paminklas Laisvei, kuriame iškalti Gedimino stulpai bei lietuviškos dainos žodžiai „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“. Toliau iškilmingos mišios vyko šv. Juozapo bažnyčioje. Į bažnyčią susirenka ir lietuvių kilmės žmonės, ir vietiniai brazilai. 
Petronėlė Orintaitė-Janutienė gimė 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Lukšių valsčiuje. P. Orintaitė – Lietuvos pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Orintaitė 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, o 1929 m. – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Dirbo Mežeikių, Vikaviškio, Šiaulių gimnazijose, rengė švietėjiškus renginius, bičiuliavosi su Salomėja Nėrimi. 1939 m. susituokė su teisininku Kaziu Januta. 1944 m. su lietuvių banga pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945–1949 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Augsburgo lietuvių gimnazijoje. 1949 m. su šeima persikėlė į JAV. Pirmuose kūrėjos eilėraščiuose jungiama liaudies dainų poetika ir sentimentalaus romanso tradicija. Vėlesnioje lyrikoje ryškūs tėvynės ilgesio motyvai, romantizuotas požiūris į istoriją. Žymiausi romanai priskiriami psichologinio tipo prozai. Romanuose ryškios feministinės idėjos, vaizduojamas provincijos inteligentų gyvenimas, realistiškai perteikiama šeimos dramos. Orintaitės atsiminimams būdinga emocinga, ekspresyvi kalba, ryškiai piešiami rašytojų Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Jablonskio, Balio Sruogos portretai. Atsiminimuose pasakojama apie pasitraukimą iš Lietuvos, apie nykią kasdienybę pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Publicistiniuose darbuose svarstomos moters padėtis šeimoje ir visuomenėje. 
1964 m., minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines, JAV lietuvių leidžiamas mokslo darbų žurnalas „Lituanus“ visą pirmąjį numerį paskyrė pažinčiai su lietuvių literatūros klasiku.
Marija Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje. Lietuvių kilmės archeologė ir antropologė. Pasaulyje Marija Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų. Ji savo tyrimuose susintetino archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijos mokslą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri gerokai pakeitė Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsiskyrė nauju požiūriu į archeologiją. Ji archeologinius radinius ėmėsi ne tik aprašinėti, bet ir juos interpretuoti, paaiškinti jų prasmę. Savo moksliniuose darbuose Gimbutienė atskleidė Europos tautų, o tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė naują koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą.