Lituanikos skyriaus fonduose galima rasti ne tik lietuvių išeivijos periodinių ledinių, grožinės, istorinės literatūros, bet ir kitomis kalbomis išleistų lituanistinių knygų, meno albumų. Lituanikos skyrių pasiekė tapybos ir skulptūros darbų almanachas „Sauka family. Painting. Sculpture“.
Menininkų Saukų šeimos vardas labai gerai žinomas Lietuvoje. Rimantas Dichavičius 2001-aisiais sudarė ir išleido Šarūno Saukos tapybos albumą, kuriame apie dailininko kūrybą kalba: „Šarūno Saukos kūryba peržengia siaurus nacionalinės kultūros rėmus, tapdama ne tiktai mūsų šalies, mūsų amžiaus ligos istorija, bet ir visos krikščioniškosios civilizacijos tragiško likimo simboliu.“ Rimantas Dichavičius žymaus lietuvių tapytojo kūrybą siekė parodyti Maskvos žiūrovams. 2011 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos sostinėje atidaryta personalinė Šarūno Saukos paroda.
2012 metais Sankt Peterburge išleista knyga apie Saukų šeimos (Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės ir sūnaus Mykolo Saukos) kūrybą. Šis kūrybos almanachas supažindina Rusijos skaitytoją su šiuolaikine lietuvių menininkų kūryba. Almanache dar galima rasti pačių menininkų refleksijas apie paslaptingą kartais net gąsdinančią žmogaus būtį/prigimtį, kuri yra išeiškiama šeimos kūryboje. Šį leidinį sudaro keturi kritiniai straipsniai. Pirmame straipsnyje analizuojamos filosofinės, etinės, meno problemos Saukų kūriniuose. Kiti trys šio albumo tekstai skirti kiekvieno autoriaus kūrybai aptarti. Leidinys papildytas menininkų darbų reprodukcijomis, fotografijomis bei biografijomis.
Šiandien minime žymaus Lietuvos ir JAV diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Vytauto Antano Dambravos gimimo dieną (1920 m. birželio 10 d.). Nors likimas nuo jaunystės negailėjo sunkių išbandymų, tačiau, kaip teigia V. A. Dambravos ilgametis bičiulis Venesueloje F. Zubras, visoje veikloje šį žmogų vedė tvirta valia ir energija spinduliuojantis charakteris. 1941 m. birželio mėn. okupantai V. A. Dambravos tėvus ir tris mažamečius broliukus bei sesutę užkalė tremtinių vagonuose ir išvežė nežinoma kryptimi į Rytus, o jį patį paliko stovintį Naujosios Vilnios traukinių stotyje – be artimųjų, be namų. Likęs be šeimos įsidarbino Lietuvos sveikatos ministerijos gydymo ir profilaktinių įstaigų valdybos sekretoriumi ir Vilniaus 6-osios infekcinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju administracijai. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Gavęs diplomą, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Ten rūpinosi likimo nublokštų lietuvių emigrantų švietimu, aktyviai dalyvavo įsteigiant Austrijoje V. Krėvės – Mickevičiaus lietuvių gimnaziją. Dvejus metus ten mokytojavo, taip pat toliau gilinosi į teisės mokslus. 
Šiemet poezijos festivalis