Galbūt pradėjote mokytis anglų kalbos arba norite atnaujinti jos žinias? O gal užsiimate šios kalbos mokymu? Siūlome atkreipti dėmesį į Jennifer Bassett knygelę „Shirley Homes and the Lithuanian case“ iš „Oxford bookworms library“ serijos. Juk skaityti tekstą, kurio personažas – lietuvis, iškart žymiai įdomiau, ar ne? Toliau skaityti „Surasti nežinomą lietuvį Londone”
Kategorija: Iš Lituanikos fondų
Amerikietis Sibire
Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais. Toliau skaityti „Amerikietis Sibire”
Korespondentas Narimantas Noragas apie naująjį Respublikinės bibliotekos pastatą (1963 m.)
Švęsdami bibliotekos 95 metų sukaktį, kviečiame atsigręžti atgal ir žvilgtelti į laikus, kai Vilniuje skaitytojui duris atvėrė naujasis bibliotekos pastatas. 1963 metai žymi aukščiausią galios varžytuvių tarp JAV ir SSRS tašką. Gyvenimo sovietinėje Lietuvoje kasdienybė, žvelgiant per propagandos prizmę, buvo pilna to, kas geriausia, didingiausia, pirmiausia, našiausia ir moderniausia. Ne tik kolūkių melžėjos primelždavo daugiausia pieno, o kombainininkai nukuldavo daugiausia derliaus, bet ir Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje viskas buvo moderniausia. Net šiandien kelia nuostabą elektrinė konvejerio akis, kuri pati surasdavo skaitytojui knygas!
Apie ką dar rašė JAV leisto komunistinio laikraščio Vilnis korespondentas Narimantas Noragas, kviečiame pasiskaityti jo publikacijoje. Publikaciją rasite čia: Vilnis
Fluxus pokštai ir akibrokštai
Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Šio judėjimo nariai atmetė tradicines aukštojo meno sistemas ir kūrė stebinantį antimeną, kuris apėmė viską – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos. Amžininkai Jurgį Mačiūną prisimena kaip klouną ir humoristą, bet kartu ir kaip tikrą meno revoliucionierių. Kartu su Tristanu Tzara, André Bretonu, Marceliu Duchamp’u ir Johnu Cage’u Mačiūnas įsitvirtino kaip viena iš pripažintų varomųjų jėgų, kuri sukėlė šiuolaikinio meno perversmą.
Lituanikos skyriaus fonduose saugoma kolektyvinė studija „Mr. Fluxus“ (A(LK)6/009). Ši knyga – pirmoji šios iškilios XX amžiaus meno pasaulio asmenybės biografija, atskleidžianti netradicinį, prieštaringą ir stebinantį genijų.
Vaikams skirti leidiniai išeivijoje
Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.
1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje”
Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Pasaulio lietuvis“
Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame žurnale „Pasaulio lietuvis“ nuolat pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Šių metų spalio mėnesio numeriui Lituanikos skyriaus darbuotojai parengė net du straipsnius.
Vyr. bibliografė Valdonė Budreckaitė pristato Istorinės Prezidentūros Kaune parengtą parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, kurioje atspindimas A. Smetonos gyvenimo tarpsnis nuo pasitraukimo iš Lietuvos, 1940 m., iki žūties JAV, 1944 m. Rengdama A. Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines žyminčią parodą, Istorinė Prezidentūra bendradarbiavo su Lituanikos skyriumi: politiko gyvenimas egzilyje gausiai nušviečiamas to meto pasaulio lietuvių periodikoje.
Straipsnyje „Rašytoja A. Povilaitytė-Mahari, pamilusi poetą kiauliaganį“ vyr. bibliografas Jonas Rimka aprašo Armėnijoje gyvenančios lietuvės gyvenimo istoriją: 1944 m. studentė Antanina Povilaitytė buvo suimta ir ištremta į Sibirą, ten pamilo Armėnų rašytoją Gurgeną Mahari. Šiemet Lituanikos skyriaus fondą papildė autobiografinės A. Povilaitytės-Mahari knygos „My Odyssey“ („Mano odisėja“) ir „The Three Birches“ („Trys beržai“).