Korespondentas Narimantas Noragas apie naująjį Respublikinės bibliotekos pastatą (1963 m.)

Knygų karalijoje Vilniuje
Publikacijos fragmentas

Švęsdami bibliotekos 95 metų sukaktį, kviečiame atsigręžti atgal ir žvilgtelti į laikus, kai Vilniuje skaitytojui duris atvėrė naujasis bibliotekos pastatas. 1963 metai žymi aukščiausią galios varžytuvių tarp JAV ir SSRS tašką. Gyvenimo sovietinėje Lietuvoje kasdienybė, žvelgiant per propagandos prizmę, buvo pilna to, kas geriausia, didingiausia, pirmiausia, našiausia ir moderniausia. Ne tik kolūkių melžėjos primelždavo daugiausia pieno, o kombainininkai nukuldavo daugiausia derliaus, bet ir Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje viskas buvo moderniausia. Net šiandien kelia nuostabą elektrinė konvejerio akis, kuri pati surasdavo skaitytojui knygas!

Apie ką dar rašė JAV leisto komunistinio laikraščio Vilnis korespondentas Narimantas Noragas, kviečiame pasiskaityti jo publikacijoje. Publikaciją rasite čiaVilnis

Fluxus pokštai ir akibrokštai

Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Šio judėjimo nariai atmetė tradicines aukštojo meno sistemas ir kūrė stebinantį antimeną, kuris apėmė viską – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos. Amžininkai Jurgį Mačiūną prisimena kaip klouną ir humoristą, bet kartu ir kaip tikrą meno revoliucionierių. Kartu su Tristanu Tzara, André Bretonu, Marceliu Duchamp’u ir Johnu Cage’u Mačiūnas įsitvirtino kaip viena iš pripažintų varomųjų jėgų, kuri sukėlė šiuolaikinio meno perversmą.

Lituanikos skyriaus fonduose saugoma kolektyvinė studija „Mr. Fluxus“ (A(LK)6/009). Ši knyga  – pirmoji šios iškilios XX amžiaus meno pasaulio asmenybės biografija, atskleidžianti netradicinį, prieštaringą ir stebinantį genijų.

 

Vaikams skirti leidiniai išeivijoje

Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.

1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje”

Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją

Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.

Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje.   Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją”

Knygos, kurias privalo perskaityti ekonomistas

Lituanikos fondai nuolat papildomi ir užsienio leidėjų leidiniais. Dažniausiai tai yra lietuvių autorių mokslinės studijos. Šį kartą pristatome keletą fonduose saugomų knygų, kurias privalu paskaityti visiems besidomintiems verslu, teise, ekonomika. Šiandien netrūksta vadovėlių ir kitokių leidinių, nagrinėjančių šiuolaikinius ekonomikos procesus, tačiau trūksta įdomesnių tyrimų apie rinkos ekonomiką, tarptautinį bendradarbiavimą, verslumą. Šios knygos yra kaip tik tai, ko reikia kiekvienam siekiančiam praplėsti savo turimas teisines žinias. Jolantos Grigaliūnaitės studijoje “Business interest associations in Lithuania: status, role and prospects“ tiriamas verslo interesų asociacijos Lietuvoje jų statusas, vaidmuo ir perspektyvos (C(LKA)angl.34/012). Ingos Kudžmaitės darbe “International diversification with focus on cointegration: from a perspective of Lithuanian investor“ (C(LKA)angl.35/012) pateikiama Lietuvos investicijų bei vertybinių popierių analizė. Aurelijos Ulbinaitės tyrime “Lithuanian insurance market attractiveness from an international view” (C(LKA)angl.50/011) atsispindi Lietuvos draudimo įstaigų, rinkos analizė bei tarpautinio bendradarbiamimo gairės.
Kviečiame visus ekonomistus ir ne tik!

Desktop8

Grožinės kūrybos vertimai Lituanikos skaitykloje!

Lituanikos skyriaus fondai nuolat pasipildo ne tik istorinėmis, autobiografinėmis, kultūrologinėmis knygomis ar fotografijų albumais, tačiau gauname ir nemažai vertingų šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų. Šį kartą gavome keletą knygų, skirtų skaitantiems anglų, vokiečių, švedų kalbomis: Vytenio Rožuko „XX c. top“, Daivos Čepauskaitės poezijos rinkinys „Det dagas“, Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Ewiger Sabbat“.  Toliau skaityti „Grožinės kūrybos vertimai Lituanikos skaitykloje!”