Lituanikos skyriaus fondai nuolat pasipildo ne tik istorinėmis, autobiografinėmis, kultūrologinėmis knygomis ar fotografijų albumais, tačiau gauname ir nemažai vertingų šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų. Šį kartą gavome keletą knygų, skirtų skaitantiems anglų, vokiečių, švedų kalbomis: Vytenio Rožuko „XX c. top“, Daivos Čepauskaitės poezijos rinkinys „Det dagas“, Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Ewiger Sabbat“. Toliau skaityti „Grožinės kūrybos vertimai Lituanikos skaitykloje!”
Kategorija: Iš Lituanikos fondų
Makso Frajaus pasakojimai apie senąjį Vilnių
Už rusų kalba kuriančio rašytojo Makso Frajaus pseudonimo slepiasi du žmonės: rašytoja Svetlana Martinčik ir jos vyras, dailininkas Igoris Stepina. Iš Ukrainos kilusių menininkų pora jau dešimtmetį gyvena pamiltame Vilniuje, kurį dažnai vaizduoja kūryboje. Lietuvos sostinė M. Frajaus tekstuose stebuklinga, panaši į sapną. Visgi knygos į Vilnių pritraukia visiškai realius rusų turistus.
Lituanikos skyriuje saugome du Sankt Peterburge išleistų „Senojo Vilniaus pasakojimų“ („Сказки старого Вильнюса“, 2013) tomus, sudarytus iš tekstų ir Vilniaus nuotraukų. Šių metų pradžioje išėjo trečiasis knygos tomas, kuris anksčiau ar vėliau taip pat papildys mūsų fondą.
Lietuvoje M. Frajaus knygas leidžia leidykla „Nieko rimto”. Išsamiau aprašytą M. Frajaus pseudonimo istoriją rasite „Nieko rimto“ tinklaraštyje:
http://niekorimtonamai.wordpress.com/2014/04/30/maksas-frajus-pseudonimo-istorija/
„Esame vilko vaikai“
Wir sind die Wolfskinder: Verlassen in Ostpreussen/ Sonya Winterberg; mit einem Vorwort von Rita Süssmuth und Fotografien von Claudia Heinermann: München; Zürich: Piper, 2012 p.,335, Lituanikos archyvas : C(LKA)vok.18/012
Vokietijoje 2012 metais išleista žurnalistės Sonyos Winterberg knyga „Wir sind die Wolfskinder“ („Esame vilko vaikai“). Knygos autorė pasakoja Rytprūsių vokiečių vaikų, radusių prieglobstį lietuvių šeimose, likimą. Vokietijos žiniasklaidoje rašoma, kad knygoje pateikta II pasaulinio karo našlaičių istorija yra sukrečianti. Po II pasaulinio karo Rytprūsiuose liko apie 20 tūkst. vilko vaikų. Daugelis jų matė, kaip miršta jų tėvai ir broliai. Badas juos, nelyginant vilkus, nuvijo per miškus į Lietuvą, kur buvo manoma „tikras duonos perteklius“. Dauguma vaikų tuo patikėjo. Beveik visiems teko elgetauti, kai kurie ūkiuose buvo priimti tarnauti, tačiau ten dažnai mušami ir prievartaujami. „To, ką aš išgyvenau, kas man buvo padaryta – vienam žmogaus gyvenimui per daug“, – sako 73 metų Christel Scheffler. Dauguma vilko vaikų jau suaugę grįžo į Vokietiją. Tai knyga apie drąsą ir tapatumą. Apie vilko vaikus yra rašęs Alvydas Šlepikas, Remigijus Baltrušaitis, Ruth Kibelka.
Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą
Olegas Truchanas (1923-1972 m.) – laukinės gamtos fotografas, keliautojas ir gamtosaugininkas. Gimė Šiauliuose. Nuo ankstyvos jaunystės buvo sportiškas ir linkęs į nuotykius: nuo vaikystės mėgo vandens sporto šakas, rimtai užsiėmė buriavimu (netgi turėjo atstovauti Lietuvai 1940 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jos neįvyko). 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaip ir daugelis šios emigracijos bangos atstovų, kurį laiką gyveno Vokietijoje. Čia susidomėjo fotografija. Penktojo dešimtmečio pabaigoje, atvykęs į Australiją, nusprendė gyventi Tasmanijos saloje, kurios laukinė gamta tapo jo gyvenimo aistra. Fotografas pats vienas leisdavosi į rizikingas keliones upėmis savadarbe baidare ir subtiliai fiksavo naujaisiais namais virtusios salos kraštovaizdį. Toliau skaityti „Olegas Truchanas. Į laukinę Tasmanijos gamtą”
Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams
Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus. Toliau skaityti „Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams”
Linos Žutautės personažai keliauja po pasaulį
Iliustratorės, knygų vaikams autorės Linos Žutautės personažus pažįsta ne tik Lietuvos vaikai. Dailininkės knygos leidžiamos Danijoje, Rusijoje ir Latvijoje, tad mažieji šių šalių skaitytojai gali susipažinti su Kake Make, Netvarkos nykštuku, dviem paršeliais, draugais katinu Ferdinandu ir šuneliu Pū.
Studijuodama dailininkė pastebėjo, kad labiausiai mėgsta piešti linksmus paveikslėlius vaikams. Nuo 2007 m. iliustravo Gendručio Morkūno knygas, o vėliau pradėjo pati rašyti ir iliustruoti istorijas vaikams. „Meno redaktoriumi“ dirba autorės sūnus.
Kakė Makė „gimė“ visai neseniai – 2010 m., bet L. Žutautės kūryba jau kelis kartus įvertinta apdovanojimais. Šį pavasarį rašytojai įteikta Vaikų literatūros premija. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius „Ferdinandą ir Pū“ pripažino geriausia 2012 m. knyga vaikams ir paaugliams, o „Kakę Makę ir Netvarkos nykštuką“ – geriausia 2010 m. knyga mažiausiam skaitytojui. Toliau skaityti „Linos Žutautės personažai keliauja po pasaulį”