Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.


Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr.  buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“  jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti čia >>

Toliau skaityti „Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)”

Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Lapkričio 27 d. 17 val. Valstybingumo erdvėje vyks mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.

Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė, Kauno IX forto muziejaus darbuotojas Marius Pečiulis, istorikai Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas) ir Dainius Noreika (Vilniaus universitetas). Toliau skaityti „Mokslinių straipsnių rinkinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas.”

Traktatas, kurio neparašytum jaunas

„Traktato šitokio neparašytum jaunas “, – šiais žodžiais prasideda Almio Grybausko į lietuvių kalbą išverstas Czesławo Miłoszo „Teologinis traktatas“. Šiemet kūrinio leidimas lenkų ir lietuvių kalbomis išėjo Lenkijoje. Naujojoje knygoje abiem kalbomis pateikiamas ir žymaus lenkų intelektualo, Paribio fondo Krasnogrūdoje vadovo Krzysztofo Czyżewskio tekstas „Kitokia Miłoszo ištikimybė“, skirtas aptarti „Teologiniam traktatui“. Žurnalo „Metai“ skaitytojai galbūt šį tekstą atsimins iš 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo numerio.

K. Czyżewskio  tekstą į lietuvių kalbą  išvertė Kazys Uscila, su kuriuo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Būtent K. Uscila Nacionalinei bibliotekai padovanojo du naujosios knygos egzempliorius, paženklintus savo ekslibrisu.

Interviu su vertėju K. Uscila skaitykite >> 

Pokalbis su lietuvių literatūros klasikus ispaniškai prakalbinusia vertėja Carmen Caro Dugo

Į rugsėjį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimo į ispanų kalbą pristatymą prisirinko daugybė žmonių.  Šį renginį lydėjo Nacionalinės bibliotekos studijoje vykęs pokalbis su vertėja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente Carmen Caro Dugo, prieš kelerius metus į ispanų kalbą išvertusia Kristijono Donelaičio „Metus“ ir ką tik ispanų skaitytojams pristačiusia minėtąjį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimą. Pokalbyje dalyvavo ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiosios metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. C. Caro Dugo minčių apie lietuvių kalbą, vertimo ypatumus ir subtilybes, apie mūsų šalyje gyvenant juntamą ryšį su gamta ir žeme, geranorišką ir dosnią vietinių ir Ispanijos žmonių pagalbą verčiant grybų pavadinimus ir kitus lietuviškus terminus rasite šiame pokalbio įraše.

„Manėm, kad greit grįšim“ – jau ir angliškai

Džiaugiamės mielos kolegės, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Dalios Cidzikaitės darbo vaisiais: populiarioji knyga „Manėm, kad greit grįšim“ pagaliau išėjo ir anglų kalba! Angliškas knygos, kurią Dalia parengė su bendraautorėmis Dalia Stakyte Anysiene Laima Petrauskaite VanderStoep, leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai.

Daugiau apie naująjį knygos leidimą >> 

Naujausios „Šveicarijos lietuvių žinios“ – jau bibliotekoje!

Parengė Jolanta Matuzaitė


Visiems, besidomintiems Šveicarijos lietuvių veikla, pristatome naujausią, 30-ąjį, žurnalo „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį. Jame rasite daug džiugių naujienų: apie kelionę po Lietuvą pradėjusią kilnojamąją fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“ (ji buvo eksponuojama ir pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje), Berno universitete gegužės pradžioje vykusią ir lietuvių kalbos populiarinimo bangą sukėlusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Revitalizing Baltic Linguistics in Bern“, smagią aktorės Nijolės Narmontaitės viešnagę Ciuricho lietuviškos knygos klube. Žurnale net keletas Šveicarijoje dirbančių Lietuvos ambasadorių straipsnių: Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Andrius Krivas rašo apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertą Tautų rūmuose Ženevoje, ambasadorė Berne Valentina Zeitler – apie diskusiją Šveicarijos ambasadorių klube ir Šveicarijoje gyvenusių Lietuvos valstybės veikėjų atminimui skirtus renginius. Lietuviškųjų ženklų Šveicarijoje ieškančius tikrai sudomis Vilijos Handschin straipsnis „Lietuvos didikų pėdsakai Rapersvilio pilyje“ ir Arūno Vismanto rašinys „Thomas Mannas – vokietis, savo gyvenimu nutiesęs tiltą Lietuva – Šveicarija“.

Daugiau apie leidinį : http://lietuviai.ch/laikrastis-sveicarijos-lietuviu-zinios/