Johno Edmundo Armono gyvenimo peripetijos primena filmą. Geležinė uždanga padalino Armonų šeimą į dvi dalis: JAV gimęs tėvas Johnas Armonas su penkiamete dukra Donna spėjo iš Lietuvos pabėgti į JAV, o motiną Barbarą su mažuoju Johnu, JAV piliečiu, sovietinė okupacija nubloškė į Sibirą. Kad apsaugotų ir užtikrintų bent kiek geresnę ateitį, motina berniuką primokė sakyti, jog yra našlaitis. Taip Johnas tapo Ivanu, stalininės sistemos globotiniu, o sistema iš vaikų namų nuvedė į sovietinę kariuomenę. Kariuomenėje praleisti metai suveikė kaip didelis pliusas stojant į miškininkystės institutą, kuriame Johnas studijavo su aukštų partinių veikėjų vaikais. Toliau skaityti „Amerikietis Sibire”
Kategorija: Nauji leidiniai
Lietuvių poezija persų kalba
Nesunku pastebėti, kad susidomėjimas Lietuva, o ypač jos kultūra, auga ne tik Europoje, bet ir taip vadinamuose „egzotiškuose“ kraštuose. Štai tolimajame Irane išleista jau antroji lietuvių poezijos antologijos knyga persų kalba. Į pirmą lietuvių poezijos rinktinę „Handpicked Raspberries“, kuri yra Lituanikos skyriuje, pateko šie poetai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Maironis, Liudas Gira, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Juozas Tysliava, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Kazys Boruta, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Jonynas, Janina Degutytė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas P.Bložė, Albinas Bernotas, Antanas Drilinga, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Jonas Strielkūnas, Vyt Bakaitis, Sigitas Geda, Onė Baliukonė, Vidmantė Jasukaitytė, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Neringa Abrutytė, Laurynas Katkus, Rimvydas Stankevičius, Donatas Petrošius, Agnė Žagrakalytė.
Iranas yra viena tų šalių, kuriose poezija nuo senų laikų mėgstama ir puoselėjama. Kiek yra pasakojusi lietuvių poezijos knygos vertėja iranietė Ehteram Sadat Tavakoli, jų šalyje yra daug įvairių klubų, poezijos skaitymai sutraukia didžiules auditorijas. Poetas pas juos yra labai gerbiamas žmogus. Iraniečiams artima mūsų ankstesnių kartų poetų romantiškoji poezija. Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus (angl. Neither seagull nor star only rain) yra jau antra Irane 2012 m. išleista lietuvių poezijos rinktinė persų kalba. Antra knyga yra šiek tiek storesnė už pirmą. Į ją, be 45 poetų, kurių eilėraščiai buvo sudėti į pirmą rinktinę, įtraukta dar keletas šiuolaikinių poetų. Viena jų – Birutė Mar. Knygos pavadinimą Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus leidėjai pasiskolino iš Donaldo Kajoko eilėraščio „Lietus“ eilučių. Viršelį kūrė Iliya Tahamtani, kurį vertėja E.S. Tavakoli įvardijo kaip vieną geriausių ir žymiausių menininkų Irane. Toliau skaityti „Lietuvių poezija persų kalba”
Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Pasaulio lietuvis“
Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame žurnale „Pasaulio lietuvis“ nuolat pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Šių metų spalio mėnesio numeriui Lituanikos skyriaus darbuotojai parengė net du straipsnius.
Vyr. bibliografė Valdonė Budreckaitė pristato Istorinės Prezidentūros Kaune parengtą parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, kurioje atspindimas A. Smetonos gyvenimo tarpsnis nuo pasitraukimo iš Lietuvos, 1940 m., iki žūties JAV, 1944 m. Rengdama A. Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines žyminčią parodą, Istorinė Prezidentūra bendradarbiavo su Lituanikos skyriumi: politiko gyvenimas egzilyje gausiai nušviečiamas to meto pasaulio lietuvių periodikoje.
Straipsnyje „Rašytoja A. Povilaitytė-Mahari, pamilusi poetą kiauliaganį“ vyr. bibliografas Jonas Rimka aprašo Armėnijoje gyvenančios lietuvės gyvenimo istoriją: 1944 m. studentė Antanina Povilaitytė buvo suimta ir ištremta į Sibirą, ten pamilo Armėnų rašytoją Gurgeną Mahari. Šiemet Lituanikos skyriaus fondą papildė autobiografinės A. Povilaitytės-Mahari knygos „My Odyssey“ („Mano odisėja“) ir „The Three Birches“ („Trys beržai“).
Naujasis Voldenas: kaip išsilaisvinti nuo (pa)skolų
Walden on wheels : On the open road from debt to freedom
(Voldenas ant ratų : laisvame kelyje iš skolos į laisvę)
XIX a. pradžioje parašytoje klasikinėje knygoje „Voldenas, arba gyvenimas miške“ amerikiečių rašytojas Henry‘is Davidas Thoreau pasakoja apie periodą, kai atsiskyrėliškai gyveno trobelėje prie Voldeno tvenkinio. Baigęs bakalauro studijas, lietuvių kilmės amerikietis Kenas Ilgunas nusprendė kaip įmanoma greičiau grąžinti studijų paskolą. Nuotykiu virtusi misija tęsėsi trejus metus: vaikinas dirbo įvairius darbus atšiauriojoje Aliaskoje, į gimtąją Niujorko valstiją grįžo autostopu.
Kai pagaliau grąžino paskolą, Ilgunas nutarė daugiau nebesiskolinti: įkvėptas H. D. Thoreau, iš likusių pinigų nusipirko furgoną. Furgonas atstojo bendrabučio kambarį, kol Ilgunas studijavo magistrantūroje prestižiniame Duke universitete. Mašina tapo jaunuolio Voldenu – Voldenu ant ratų.
Keno Ilguno tinklaraštis: http://www.kenilgunas.com/p/the-book-walden-on-wheels.html
„Šaknys, atžalos ir likimai“
Dovydėnų genties istorija nebepaskęs užmaršties dulkėse: penkerius metus giminės palikuonys atidžiai rinko medžiagą archyvuose, bibliotekose, muziejuose, bažnyčiose, ragino giminaičius, pažįstamus rašyti prisiminimus, peržiūrėti savo nuotraukų albumus. 2014 m. Dovydėnų giminės, kilusios iš Trumpiškio ir Jokūbiškio (vadinto Kalpokyne) kaimų istorija sugulė į knygą „Šaknys, atžalos ir likimai“. Giminės genealoginės ištakos siekia XVIII a. vidurį. Vienas žymiausių šios giminės atstovų yra rašytojas Liudas Dovydėnas. Ilgai autoriaus vardas buvo tarsi išbrauktas iš kelių kartų kultūrinės atminties, tačiau atgavus nepriklausomybę, jo kūryba tarsi atrasta iš naujo. Rašytojo vaikystė prabėgo Trumpiškio kaime (Juodupės sen.). Autobiografijoje autorius rašė, kad visų „universitetų pradžia ir pabaiga“ buvo Čedasų pradžios mokykla. Pačio Liudo Dovydėno gyvenimas buvo margas: dirbo husarų pulko bibliotekininku, Lietuvių rašytojų draugijos sekretoriumi, bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1944 m. artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. Per karą pasimetė su šeima, patyrė karo siaubą. Vėliau su šeima susitiko karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokietijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Skrantone (Pensilvanijos valstija). Čia įkūrė tėviškę primenančią sodybą. 1949–1951 m. redagavo žurnalus „Lietuvio kelias“ ir „Nemunas“, parašė apsakymų, novelių. 1998 m. kartu su žmona Elena grįžo į Lietuvą. Knygoje pateikiami ir JAV gyvenančių giminaičių prisiminimai apie rašytoją. Visi norintys įsigyti šią knygą gali kreiptis į knygos sudarytoją Vytautą Brekį.
Kviečiame šią įdomią genealoginę studiją skaityti Lituanikos skaitykloje!
Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis
Pasirodė trečias šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorės Gintės Damušytės vizitą bibliotekoje rašo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais, konferencijų medžiaga. Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.