Naujienos – Puslapis 34 – Lituani(sti)ka

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (3)

Antrasis prof. Vlado Stankos laiškas, adresuotas neįvardytam kolegai Amerikoje, parašytas iš Husum miesto Vokietijoje 1946 metų balandžio 2-ąją, pateikia daugiau informacijos apie Stankų šeimos gyvenimą Lietuvoje karo metais ir po karo Vokietijoje, britų zonoje.

Galbūt todėl, kad Stanka priklausė akademinei bendruomenei, jo gyvenimo sąlygos Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais nebuvo itin blogos. Nors okupacinė valdžia uždraudė jam verstis advokato praktika, prof. Stanka ir toliau dirbo savo mėgstamą darbą – dėstė universitete bei rašė. 1941-siais į Lietuvą įžengė naciai, kurie, pasak Stankos, pasižymėjo „neįtikėtinu žiaurumu, kur kas nuožmesniu nei sovietų režimo“. „Tuo metu gyvenome labai kukliai, bet ramiai“, – priduria jis. Traukdamasi nuo artėjančio fronto iš rytų, Stankų šeima neplanuotai atsidūrė Husum mieste, prie Danijos pasienio su Vokietija, kuriame ir sulaukė karo pabaigos. Nuo 1945 metų gegužės Husum miestui ir jo apylinkėms patekus Aljanso sąjungininkų britų žinion, jau pačiomis pirmomis dienomis prof. Stankos dukra p. Gabris pradėjo dirbti sekretore ir vertėja Britų karinėje vyriausybėje.

Laiško fragmentas: eilėraščio „SOS!“ vertimą į anglų kalbą

Kaip ir pirmame, taip ir šiame laiške Stanka pasigiria gavęs leidimą dirbti advokatu ir jau spėjęs sėkmingai apginti pirmąją bylą bei tapęs Pabaltijo universiteto Hamburge profesoriumi, kur skaitąs paskaitas vokiečių ir anglų kalbomis, ir netgi vienu iš šios aukštosios mokyklos rektorių. Tačiau, rašo jis laiške, kadangi pastarosios pareigos susijusios su pernelyg daug rūpesčių, „nusprendžiau jų atsisakyti. Aš esu įpratęs gyventi ramiai: svajoti, rašyti […]“. Kaip to įrodymą laiško gale jis pateikia eilėraščio „SOS!“ vertimą į anglų kalbą, vieną iš tame pačiame laiške minimo jo rašomo poezijos rinkinio vokiečių kalba Sternengespräche [Žvaigždžių pokalbiai] pavyzdžių. Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (3)”

Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (2)

Parengė Dalia Cidzikaitė

Kiek daug apie žmogų ir jo aplinką gali papasakoti vos keturi jo rašyti laiškai! 1946 metų sausio 15-oji, praėjus beveik metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – tokia data pažymėtas vienas iš keturių Amsterdamo universiteto bibliotekoje saugomų prof. Vlado Stankos (Vladimiras Stankevičius arba Vlad Stankevič; 1884–1968) laiškų.

Angliškai parašytame laiške, adresuotame Aleksandrui Fedorovičiui, prof. Stanka trumpai užsimena apie paskutinįjį jųdviejų susitikimą Paryžiuje 1939 metais ir pažintį su Aleksandro Fedorovičiaus sūnumis Anglijoje, kur profesorius praleido tris savaites. Nors laiške adresato pavardė nenurodoma, tik pirmasis vardas ir tėvavardis, žinant prof. Stankos rusiškąjį gyvenimo laikotarpį ir sprendžiant iš keleto laiške minimų detalių, galima manyti, jog autorius laišką rašė savo buvusiam viršininkui ir bendražygiui, 1917 metų Rusijos Laikinosios vyriausybės ministrui pirmininkui Aleksandrui Fedorovičiui Kerenskiui (1881–1970), kuris po Spalio revoliucijos iki 1940 metų gyveno Paryžiuje.

Prof. Vlado Stankos laiško Aleksandrui Fedorovičiui Kerenskiui fragmentas , 1946 m. — Prof. Vlado Stankos laiško Aleksandrui Fedorovičiui Kerenskiui fragmentas, 1946 m.

Toliau skaityti „Archyvus prakalbinus: Pabaltijo universiteto rektorius V. Stanka (2)”

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras”

Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Giedrė Milerytė-Japertienė dalyvavo prezidentui Kaziui Griniui skirtos moksleivių viktorinos vertinimo komisijoje

Viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotrauka

Balandžio 27 d., LR Seime įvyko Lietuvos gimnazijų II–IV klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Renginys buvo skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų nario, gydytojo publicisto, visuomenės veikėjo Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Viktorinos organizatoriai siekė ne tik supažindinti su Kazio Griniaus asmenybe per gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą, bet ir atskleisti Lietuvos parlamentarizmo raidą ir demokratinių tradicijų kūrimą, ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą, tautinę savimonę ir pilietines, demokratines vertybes. Renginyje dalyvavo 17 moksleivių komandų iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Prienų ir Molėtų. Viktorinos nugalėtojais tapo Marijampolės marijonų gimnazijos komanda „Santaka“.

XVI a. LDK testamentai

Parengė Vytautas Smilgevičius

testamenty Testamentai – retai skelbiama dokumentų rūšis. O juk tai vienas įdomiausių istorijos šaltinių, beveik fotografiškai tiksliai parodantis žmogaus šeimyninę, turtinę padėtį, istorijos procesų įtaką toms padėtims.

2012 m. Baltarusijos mokslininkai parengė ir išleido knygą Тастаменты шляхты і мяшчан Беларусі другой паловы ХVІ ст. (з актавых кніг Нацыянал’нага гістарычнага архіва Беларусі) – XVI a. Baltarusijos šlėktų ir miestelėnų testamentai (iš Baltarusijos istorijos archyvo aktų knygų). Kanceliarine slavų, rečiau lenkų kalba surašytuose 116 testamentų, parašytų 1568‑1600 m., matome to meto pasaulį. Toliau skaityti „XVI a. LDK testamentai”

Naujas leidinys apie JAV lietuvių muzikinę kultūrą

Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanistikos tyrimų skyriuje — Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos skaitykloje

Balandžio 19 dieną Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Klaipėdos universiteto prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos archyvui padovanojo praėjusiais metais Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistą savo monografiją Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai.

Balandžio 28 dieną LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į šios knygos pristatymą, kurioje dalyvaus ir monografijos autorė. Renginys vyks Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31), pradžia – 14 val.