Lietuviai Springfilde: ką žinome?

Illinojaus valstijoje lietuviai emigrantai telkėsi ne tik didžiausiame ir žymiausiame Čikagos mieste, bet ir Springfilde. Pimieji lietuvių išeiviai pasirodė dar 19 a. pab., tačiau žymesnį kultūrinį pėdsaką paliko antroji emigrantų iš Lietuvos banga. 1909 m. Springfilde buvo pastatyta šv. Vincento Pauliečio bažnytėlė. Prie bažnyčios steigėsi įvairūs lietuvių klubai ir kolektyvai. 1972 m. nepaisant parapijiečių pasipriešinimo bažnyčia uždaryta – tai buvo paskutinė Springfildo tautinė parapija. Dabar ten tik parkavimo aikštelė, o netoli vietos, kur stovėjo bažnyčia, 2012 m. atidengta atminimo lenta. Springfilde gyveno ilgametis JAV kongresmenas, dabar senatorius Ričardas Durbinas (Richard Durbin), kurio motina yra lietuvė. Durbinas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybę, ne kartą lankėsi tėvų šalyje. Būtent Lietuvos nepriklausomybės siekis 1988 m. vėl suvienijo Springfildo lietuvius, paskatino suburti lietuvių klubą. Šiuo metu bendruomenė turi vieną iš informatyvesnių JAV lietuvių tinklapių. Viena aktyviausių klubo narių ir tinklapio sukūrėja – Sandy Baksys. „Mano tinklapis – tai savotiški meilės laiškai tiems žmonėms, kurie per savo gyvenimą regėjo, patyrė, matė tiek mažai, kentėjo daug, – kalbėjo moteris. – Tai tarsi dovana jų šeimoms apie jų gyvenimą, kasdienybę“. Moteris kalbino dešimtis žmonių, rinko nuotraukas, laiškus ir taip siekė „atgaivinti Springfield apylinkėse kadaise įsikūrusių lietuvių imigrantų istoriją“. Praėjusiais metais virtualią svetainę aplankė daugiau nei keturiolika tūkstančių lankytojų. Netrukus Sandy Baksys planuoja savo lėšomis išleisti knygą „Lithuanians in Springfield, Illinois: Bet of the Blog“. Daugiau apie Springfield lietuvius kviečiame sužinoti apsilankius tinklapyje. http://lithspringfield.com/

Springfildo lietuviai
Springfildo lietuviai

Pagal: Amerikos lietuvis, 2015, geg. 28, p. 7.

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ pristatoma LR Seime

parodaLiepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. LR Seimo Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“

Parodos atidaryme dalyvaus Vokietijos Lietuvių kultūros instituto vadovas dr. Vincas Bartusevičius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, LNB Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Parodą  parengė LNB Lituanikos skyrius, partneris − Lietuvių kultūros institutas (Vokietija), rėmė Kultūros ministerija, rekomendavus Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai.

Parodos atidarymo renginys yra įtrauktas į 2015 m. liepos 15-17 d. LRS vyksiančio Pasaulio lietuvių XV Seimo programą (skaityti programą >>>).

Knyga prancūzams apie lietuvius ir ne tik

knygaltPrancūzų kalba išleista knyga „Les Lituaniens“ („Lietuviai“) – daug metų Lietuvoje gyvenančios žurnalistės Marielle Vitureau kūrinys, išleistas prancūzų leidyklos ir pirmą kartą pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje. Autorė leidinį pristato kaip reportažų rinkinį, kuriame per keturias temas – istoriją, emigraciją, globalizaciją ir Vilnių – siekia atskleisti lietuviškąją tapatybę ir papasakoti  Lietuvos istoriją.

Žurnalistės reportažai iliustruoja jos pasirinktas temas. Marielle rašė apie „Misiją Sibiras“, LUNI ekskursijas, švedą Joną Ohmaną, kuris domisi Lietuvos istorija, sukūrė dokumentinį filmą apie partizanus ir kt. Skyriuje „Emigracija“ Marielle kalbino pusiau prancūzę, pusiau lietuvę Caroline Paliulis, kuri daugeliui lietuvių nėra žinoma. Šią knygą galite rasti Lituanikos skaitykloje. Kviečiame užsukti!

Daugiau apie Marielle Vitureau staipsnyje > > > http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apie-lietuvius-knyga-parasiusi-prancuze-kartais-pasidaro-nejauku-kiek-daug-zinau.d?id=67582706

Interviu > > >

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

untitled-001Ką tik pasirodė Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie antrąjį  jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą ir dr. Lauros Laurušaitės monografijos  „Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat pristatoma virtuali paroda, parengta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakčiai paminėti. Parodos pavadinimą įkvėpė 1990 m. kovo pabaigoje viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“ paskelbta išeivijos menininko Jono Meko esė „No, my friends, we won’t go slow“ („Ne, mano draugai, mes nesulėtinsime žingsnio“). Skaitytojų dėmesiui pateikiami tekstai iš 14 šalių spaudos. Cituojami įvairūs rašiniai: nuo garsiausių žurnalistų straipsnių iki vedamųjų regioninėje spaudoje. Iškarpas apie Lietuvą ir tuometinę jos politinę situaciją kruopščiai rinko ir kaupė užsienio lietuviai bei Lietuvos bičiuliai, gyvenę svetur.

Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais. Kviečiame skaityti! >> http://www.balther.net/public/documents/Newsletters/BHN_2_11_2015.pdf

Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija

balt1Birželio 30 – liepos 1 d. Rygoje, Latvijoje, įvyko Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet), kuriam priklauso Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija Tracing the Baltic Road to Independence in Diaspora Archives. Latvijos mokslų akademijoje iš viso pasaulio susirinkę tyrėjai aptarė lietuvių, latvių ir estų diasporų vaidmenį Baltijos šalių kelyje į nepriklausomybę. Įvairiuose archyvuose bei muziejuose saugoma medžiaga liudija išeivių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę, kalbėti pasaulio bendruomenei apie okupaciją ir sovietines represijas, skatinti paramą atgimstančiam Baltijos šalių valstybingumui.

Toliau skaityti „Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija”

Vystomas bendradarbiavimas su Latvijos nacionaline biblioteka

Liepos 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė kolegų kvietimu lankėsi Latvijos nacionalinės bibliotekos Letonikos ir Baltijos centre. Susitikime mokslinių tyrimų veiklos koordinatorius dr. Viesturs Zanders pristatė atnaujinto centro struktūrą, organizuojamos veiklos kryptis. Diskusijose buvo aptartos Letonikos ir Lituanikos padalinių ateities bendradarbiavimo perspektyvos inicijuojant dokumentinio paveldo kaupimo, išsaugojimo ir mokslo tiriamuosius projektus.

Letonikos departamente saugoma spaudinių kolekcija pradėta formuoti nuo bibliotekos įkūrimo, šiuo metu ją sudaro daugiau nei 145 tūkst. vienetų dokumentų. Svarbi dalis šiame spaudos archyve tenka Baltijos centrinės bibliotekos rinkiniui, kurį Latvijos nacionalinei bibliotekai jos savininkas žinomas kolekcionierius Otto Bongas padovanojo 1994 m. Tai išsamiausias literatūros apie Latviją ir kitas Baltijos šalis bei šių šalių diasporas rinkinys.

Letonikos ir Baltijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su šalies akademine bendruomene, mokslo darbuotojais, studentais ir visais, kurie domisi ir tyrinėja Baltijos šalių istoriją, kultūrinį paveldą.

Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė
Iš kairės: Lituanikos skyriaus vyresnioji tyrėja Valdonė Budreckaitė ir skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė