Tomas Venclova Užupyje, 2018 m. Sauliaus Vasiliausko nuotr.
Šį rugsėjį Lietuvoje vieši poetas, Jeilio universiteto emeritas, slavistikos prof. Tomas Venclova. Po dviejų savaičių, rugsėjo 21 d., poetas dalyvaus išskirtiniame renginyje: parodos „Rusų egzodo kolekcija“ pristatyme ir diskusijoje. Šią kolekciją Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo Šveicarijoje gyvenantis mecenatas Arminio Sciolli. Plačiau apie renginį >>Toliau skaityti „Ruduo Vilniuje”
Kovo 29 d. Arminio Sciolli viešėjo Nacionalinėje bibliotekoje
2018 metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekė maloni žinia apie Šveicarijoje gyvenančio mecenato Arminio Sciolli sprendimą padovanoti bibliotekai savo turimą rusų egzodo literatūros kolekciją. Knygų rinkinį sudaro unikalūs, iki šiol ne tik Nacionalinėje bibliotekoje, bet ir Lietuvoje neturėti ir nematyti rusų autorių grožinės literatūros darbai, kurių leidybos geografija aprėpia platų XX a. pirmosios pusės rusų bendruomenių užsienyje arealą – nuo Pietų Amerikos iki Kinijos.
Šios kolekcijos atsiradimas mūsų bibliotekoje yra puiki proga praplėsti ir papildyti diasporos leidybos sąvoką naujais horizontais – nuo lietuvių diasporos leidybos iki kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros istorijos fragmentų.
Valstybingumo erdvėje rugsėjo 21 d. 17 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus kolekciją Nacionalinei bibliotekai padovanojęs svečias iš Šveicarijos Arminio Sciolli. Parodą ir jos kontekstą pristatys pokalbis su poetu, publicistu, Jeilio universiteto emeritu, slavistikos prof. Tomu Venclova ir Vilniaus universiteto dėstytoju, rusistu, rusų išeivijos literatūros tyrėju doc. dr. Pavelu Lavrinecu. Renginį ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.
Rusų egzodo literatūros kolekcija bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki rugsėjo 30 d.
Amžinoji Rambyno kalno knyga Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Daugiau nuotraukų >>
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d,. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje Nepriklausomybės metų ženklai, kvietė į Bitėnus. Lankytojams buvo suteikta proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – Amžinąja Rambyno kalno knyga. Šis unikalus raštijos dokumentas saugomas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Minint knygos 90-metį, ji pirmą kartą, praėjus kone aštuoniems dešimtmečiams, sugrįžo į Bitėnus.
Amžinoji Rambyno kalno knyga sveria net 18,5 kg, o su mediniu dėklu, kurioje laikoma, – 28,5 kg. Odiniu viršeliu ir metalo puošyba išsiskirianti knyga buvo pagaminta 1928 m. Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje ir saugoma sunkioje, specialiai jai pritaikytoje medinėje dėžėje su užraktu. Knygoje pasirašydavo svečiai, kurie per Jonines susirinkdavo ant Rambyno kalno arba užsukdavo pas M. Jankų. Pirmasis knygoje įrašą paliko filosofas Vydūnas. Per 11 metų daugybė žmonių iš įvairiausių kraštų įrašė savo linkėjimus ir sveikinimus knygoje pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Šis autentiškas Mažosios Lietuvos žmonių likimus atspindintis dokumentas pasakoja tiek krašto, tiek visos valstybės istoriją.
Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Prieš 30 metų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakviesti, į Vingio parką plūdo tūkstančiai žmonių. Tam, kad dar kartą sau ir visam pasauliui primintų Lietuvos laisvės bylą, Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, jo pasekmes Baltijos šalims ir pareikalautų jas panaikinti. Fotografas L. Skirpstas įamžino nepamirštamo mitingo akimirkas ir emocijas. Parodos atidarymas vyko rugpjūčio 21 dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Toliau skaityti „Žvilgsnis į nepamirštamą mitingą Vingio parke”
Rugpjūčio 1–11 dienomis Šveicarijoje vyko vienas garsiausių pasaulyje Lokarno kino festivalis. Į šio festivalio programą buvo įtraukti lietuvių autorių filmai: režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (filmas įvertintas festivalio partnerio „Swatch Art Peace Hotel“ apdovanojimu), režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“ ir kino debiutas – ispanų ir lietuvių bendros gamybos filmas „Risčia“ (isp. „Trote“, režisierius Xacio Baño). Pristatyta ir daugiau lietuviškos kultūros. Žinomas šveicarų galerininkas, meno kolekcionierius Arminio Sciolli rugpjūčio pradžioje Lokarne, „II Rivellino“ galerijoje, organizavo renginį „10 dienų Lietuvoje“, skirtą mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Kultūrinėje programoje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, parengusi parodą „Over a Hundred Years / Più di cent’anni / Plus d’une centaine d’année“, skirtą lietuvių raštijos ir Lietuvos-Šveicarijos ryšių istorijai. Vilniečių hologramų kūrėjų kompanija „HoPro“, bendradarbiaudama su Nacionaline biblioteka, parengė ir renginyje pristatė išmaniuosius paveikslų rėmus bei tradicines hologramas senosios lietuvių raštijos ir Rivelino tvirtovės, kurioje įsikūrusi galerija, tema. Toliau skaityti „Lituanistinė paroda – tarptautinio Lokarno kino festivalio kultūrinėje programoje”
Liepos 1 d. Vilniaus rotušės aikštėje vyks renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurio metu Vokietijos Lietuvių Bendruomenės paviljone bus galima apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus kilnojamąją parodą „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1944–1952“.
Ši paroda atspindi po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos (daugiausia – Vokietijos) perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį, aktyvią leidybinę veiklą sudėtingomis sąlygomis. Vokietijos paviljone bus rodomi interaktyvūs pokalbiai/video apie pirmuosius metus Vokietijoje ir to meto gyvenimą DP stovyklose: šeimos būseną, vaikų patirtis, pirmą sąlytį su Vokietijos visuomene.
„Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ – renginys, į kurį susirinks įvairių pasaulio kraštų lietuvių bendruomenės ir Lietuvos tautinės bendrijos. Šventės dieną veiks pasaulio lietuvių bendruomenių ir tautinių bendrijų paviljonų miestelis. Vilniaus Rotušėje bus atidaryta pasaulyje pripažintų, bet Lietuvoje dar menkai žinomų menininkų paroda. Scenoje pasirodys lietuviškos muzikinės grupės iš viso pasaulio.