Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Balandžio 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankytojams atverta Lietuvos ir JAV bičiulystės šimtmečio puslapius atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą drauge kūrė JAV ambasada Lietuvoje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Toliau skaityti „Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“”
Diana Vidutis, Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry. eLectio Publishing: Little Elm, TX, 2017.
„Mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu, tik prostatos, kuriuo, atrodo, suserga nemažas skaičius vyresnio amžiaus vyrų. Aš tvirtai tikiu, kad mes visi nešiojamės vėžio ląsteles, kurios ramiai snūduriuoja mūsų kūnuose. Kada ir kodėl jos suaktyvėja, išlieka paslaptis. Mano vėžys buvo lyg žaibas iš žydro dangaus. Tarsi griaustinis giedrą dieną. Deus ex machina“, – apie 2013 metų lapkritį diagnozuotą gimdos vėžį knygos Detour: A Side Trip Through Chemotherapy and Poetry įžangoje rašo autorė Diana (Danelė) Vidutis.
Ką darytumėte, jei vieną dieną išgirstumėte gydytojo žodžius: „Labai apgailestauju, Jums – vėžys“? Turbūt retas mūsų žinome, kaip iš tikrųjų reaguotume. Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi Danelės kelią. Ji į akistatą su vėžiu stojo ramiai, priimdama tikrovę tokia, kokia yra, net ir žinodama nedžiugią statistiką – po operacijos ir chemoterapijos kurso turi 35 proc. šansą nugyventi dar penkerius metus. Toliau skaityti „Dvi knygos iš anapus Atlanto”
Kiek kultūros leidinių reikia Lietuvai? Visų, kurie leidžiami dabar? Dalies iš jų? Būtų protingiau visus sujungti į vieną žurnalą ar laikraštį? O gal nereikia nė vieno?..
Reaguodama į viešojoje erdvėje vis iškylančias kultūrinės spaudos finansavimo ir reikalingumo temas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į pirmąją iš numatytų diskusijų apie kultūros leidinius. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyksiančiuose renginiuose sieksime į kultūros leidinius pažvelgti plačiau, valstybingumo kontekste. Juk viešumoje dažnai kartojama, kad būtent kultūra yra valstybės pamatas.
Pirmojoje diskusijoje dalyvaus:
kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė,
UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas,
LR kultūros ministrės patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas,
kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktorius, rašytojas, istorikas dr. Tomas Vaiseta.
Diskusiją moderuos žurnalo „IQ Life“ vyr. redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
Renginys vyks balandžio 24 d. 17. 30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).
Tai garsus politinės filosofijos veikalas, kuriame autorius teigia, jog valstybė yra laisvo žmonių susitarimo rezultatas, palaikantis visuotinę taiką ir saugumą. Tai tarsi didžiulis mechanizmas, lygintinas su bibline jūrų pabaisa Leviatanu. Knygos tekstas yra papildytas Abraomo Boso (Abraham Bosse, 1602–1676) vario raižiniu antraštiniame lape. Jis gali būti skaitomas vertikaliai arba horizontaliai, taip suteikdamas gausybę skirtingų vaizdo interpretacijų. Vertikaliai skaitoma iliustracija rodo pasaulietinės ir bažnytinės valdžios galios ženklus – kairėje pusėje vaizduojami pasaulietinės, karinės valdžios simboliai, dešinėje – bažnytinės. Horizontaliai skaitomas vaizdas suteikia daugiau detalių apie bendrą iliustracijoje vaizduojamą situaciją bei dvasią – gausybė mažų detalių atskleidžia Anglijos pilietinio karo (1642–1651) atgarsius.
Centrinė iliustracijos figūra – iš vandens išniręs suverenas Leviatanas. Jo kūnas yra sudarytas iš daugybės žmonių, atsukusių veidą į suvereną. Iš tolo Leviatanas atrodo tarsi padengtas žvynais – kaip ir monstras iš Senojo Testamento. Vienoje rankoje jis laiko kalaviją, demonstruojantį politinę galią, kitoje – bažnytinės valdžios simbolį pastoralą.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.
Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.
Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.
Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.
Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.
Kviečiame registruotis: asta.miltenytė@lnb.lt
Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.
Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.
Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt
Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.
Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.
„Didelė žydų populiacija gausiai apgyvendino Rytų Europą, o Lietuva buvo pati šios grupės šerdis. Tačiau kartu ji išsaugojo savitą būdą, jos žydai buvo ypatingi, turėjo neeilinį dvasinį svorį. Praeities žydų diasporos žemėlapyje Lietuva užėmė išskirtinę vietą, o jos įtaka išsiplėtė toli už jos ribų.“ Tai ištrauka iš Vilijampolėje gimusio hebrajų rašytojo Abraomo Karivo esė, parašyta hebrajų kalba, „Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“). 1958 m., kai jis rašė šį tekstą, visi veiksmažodžiai jame turėjo buvo pavartoti būtuoju laiku.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surinko žmones, kurie siekia pažinti šią ypatingą praeities šalį – žydų apgyventą Lietuvą, pažvelgti į šiandien išlikusius jos pėdsakus. Jų atradimai įgavo įvairių formų: tai knygos, straipsniai, dokumentiniai filmai, vizualūs atminimo ženklai. Visa tai bus pristatyta renginyje.
Dalyviai: Aušra Jonušytė (Kupiškio etnografijos muziejus), Kotryna ir Kęstutis Lingiai (Kauno turizmo informacijos centras), Asia Gutermanaitė (istorikė, gidė; Kaunas), Mauša Bairakas (Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas), Sigitas Valadka (INIT televizija), Jurgita Viršilienė (Šilalės savivaldybė), Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas), Vidmantas Valiušaitis (Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas).
Renginio vedėja – Lara Lempertienė (Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras).
Trumpai apie renginį
| Data | kovo 29 d. |
| Laikas | 17.30 val. |
| Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
| Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
| Trukmė | 2 val. |
| Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |