Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: JAV. Paskaitos įrašas

subacius2Lapkričio 4 d.  Nacionalinė biblioteka pakvietė į antrąją „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ paskaitą. Lapkričio mėnesio svečias – prof. dr. Giedrius Subačius, knygos „Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ (2006) autorius – pristatė savo tyrimus apie konkrečias vietas, kuriose vyko Uptono Sinclairio romane „Džiunglės“ (1905) aprašytas gyvenimas ir darbas, apie žmones, kuriuos tuomet jaunas žurnalistas buvo sutikęs, su kuriais kalbėjosi ir kurie jį įkvėpė savo veikėjais pasirinkti lietuvius.

Paskaitos VIDEO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=5qiNTJuylRY

Prof. Juozo Skiriaus knygos pristatymas

knygos_pristatymasŠiemet sukanka 100 metų, kai Amerikos lietuviai pirmą kartą surengė visuotinę „Lietuvių dieną“. 1916 m. lapkričio 1 d. tuometinis šalies prezidentas Woodrowas Wilsonas leido visose Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti aukas nuo karo kenčiantiems lietuviams. Mūsų tautiečiai emigracijoje telkėsi, organizavosi ir iki akcijos pabaigos surinko daugiau nei 170 tūkstančių dolerių paramą. Minėdami šį itin svarbų, tačiau nedaugeliui žinomą mūsų istorijos įvykį ir džiaugdamiesi naujausiais lietuvių išeivijai skirtais mokslo darbais,

kviečiame Jus

š. m. lapkričio 10 d. 18.00 val. į Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“ pristatymą
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
(V aukšto konferencijų salėje).

Renginyje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis knygos autorius istorikas prof. dr. Juozas Skirius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas, Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, Lietuvos edukologijos universiteto istorikė doc. dr. Vida Pukienė, diplomatas, LR Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis ir LNB darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją

Kęstutis Raškauskas

Portretas_apie 1930_F32-267Kuomet 1919 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Seimo rūmų pirmajame aukšte pradėtas kurti Centralinis Valstybės Knygynas (tarpukaryje bibliotekos dažnai vadintos knygynais), laikinoje sostinėje nebuvo likę jokių viešųjų bibliotekų. Karo išvakarėse įvairiataučių draugijų, valdiškų įstaigų tarnautojų, komercinių bei mokyklų bibliotekų tinkle dominavo Kauno skaitymo draugijos biblioteka, turėjusi apie 20000 įvairiakalbių universalaus pobūdžio knygų. Visos kitos bibliotekos nei iš tolo negalėjo jai prilygti pasiūlos įvairove ir apimtimi. Vokiečiai uždarė visas viešąsias bibliotekas, o jų fondai pradėjo „išsivaikščioti“. Toliau skaityti „Keletas pastabų apie Centralinio Valstybės knygyno pradžią ir jos pirmąjį vedėją”

Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams

 

Migracija ir Baltijos šalių diasporos tyrimai


Facebooks 010 FacebookuiBaltic Heritage Network Conference (4 ; 2015 ; Rīga, Latvija)

Tracing the Baltic road to independence in diaspora archives : transcript and materials of the Baltic Heritage Network fourth international conference on 30 June – 2 July 2015, held in Riga, Latvia : [edited by Kristīne Beķere]. – Riga : LZA Baltijas stratēģisko pētījumu centrs, 2015. – 158, [1] p., [8] iliustr., portr. lap. : iliustr., faks., portr. ; 24 cm

giedroycKn. taip pat: Introduction / Piret Noorhani, p. 5-7. – Bibliogr., p. 159, ir išnašose

ISBN 978-9934-8515-3-7


Jerzy Giedroyc / Magdalena Grochowska ; iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016 (Vilnius : BALTO print). – 639, [1] p., XXXII iliustr. p. : iliustr. ; 25 cm. – Orig. antr.: Jerzy Giedroyc. – Bibliogr.: p. 610-623. – Asmenų r-klė: p. 624-639. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-5-420-01773-9 (įr.)

Kn. taip pat: Pratarmė / Andrzejus Friszke, p. 9-31

92690Population displacement in Lithuania in the twentieth century : experiences, identities and legacies / edited by Tomas Balkelis, Violeta Davoliūtė. – Leiden ; Boston : Brill Rodopi, 2016. – XIII, 263 p.. – (On the boundary of two worlds : identity, freedom, and moral imagination in the Baltics, ISSN 1570-7121 ; 43)

Kn. taip pat: Preface / Peter Gatrell, p. VII-IX. Introduction / Tomas Balkelis and Violeta Davoliūtė, p. 1-18. – Bibliogr. str. gale. – R-klė: p. 259-263

ISBN 978-90-04-31409-2 (įr.) Toliau skaityti „Nauji leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: apžvalga diasporos tyrėjams”

Svečiai iš YIVO instituto

2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto.  Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.

Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė
Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė

 

 

Kazimieras Barėnas ir kitas pasaulis knygų puslapiuose

Rašytojas Kazimieras Barėnas, apie 1970 m.
Rašytojas Kazimieras Barėnas, apie 1970 m.

Rašytojas, redaktorius, leidėjas Kazimieras Barėnas (tikr. Barauskas, 1907-2006) gimė Panevėžio rajone, mokėsi Panevėžio berniukų gimnaziją. Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistikos ir pedagogikos studijas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, kur dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas.

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje gausu leidinių, prie kurių vienaip ar kitaip prisilietė K. Barėnas. Jis redagavo Manchesterio apygardos žinias bei Europos lietuvį, vadovavo leidyklai Nidos knygų klubas. Išvertė J. Steinbecko Tarp pelių ir žmonių (Barėno vertimas, pasirodęs 1950 m., vadinosi Tarp pelių ir vyrų), J. Hiltono Sudie, pone Čipse (1952, originalus pavadinimas – Goodbye, Mr. Chips). Išleido keturis romanus (Tūboto gaidžio metai, Dvidešimt viena Veronika, Beragio ožio metai, Meškos maurojimo metai), penkias novelių knygas. 2011 m., po autoriaus mirties, Panevėžyje pasirodė pagal rankraštį parengta K. Barėno poezijos rinktinė Prabėgančios stotys: didžioji dalis eilėraščių autoriaus buvo sukurti Vokietijos pabėgėlių stovyklose 1944 – 1947 m. Toliau skaityti „Kazimieras Barėnas ir kitas pasaulis knygų puslapiuose”