1948 m. pagrindine lietuvių susitelkimo vieta tapo Kolumbija. Pirmieji lietuviai atkeliavo į Bogotos miestą, tačiau ilgainiui pasklido ir po kitus miestus: Medeljiną, Barankilją, Kalį. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo į Kolumbiją atvyko apie 1000 lietuvių. Daugelis išeivių dėl įsikūrimo problemų emigravo į JAV, Kanadą, Australiją. Tačiau tie, kurie pasiliko Kolumbijoje, stengėsi vystyti aktyvią kultūrinę veiklą. Toliau skaityti „Lietuviai Pietų Amerikoje: trumpa istorinė ir kultūrologinė apžvalga (Kolumbija)”
Dar kartą Donelaitis
Ulricho Schoenborno knyga Kristijonas Donelaitis (1714–1780): tarp teologijos ir poezijos (vok. Kristijonas Donelaitis (1714–1780): Zwischen Theologie und Poesie). Imtis leidinio autorių paskatino 2013 m. rudenį Lietuvių kultūros instituto surengta konferencija „Prūsų ir lietuvių poetas Donelaitis / Donalitius ir jo epocha“. Vokietijos mieste Lampertheime-Hüttenfelde vykusioje konferencijoje skaitytame pranešime U. Schoenbornas apžvelgė K. Donelaičio kūrybą XVIII a. religiniame ir teologiniame kontekste, evangelikų liuteronų kunigo poeto sąsajas su Karaliaučiaus teologine aplinka bei jos įtaką jo kūrybai.
U. Schoenborno knygą sudaro penkios dalys: „Tolminkiemio kunigo gyvenimas ir veikla“, „Literatūrinė kūryba“, „Donelaitis Karaliaučiaus šimtmečio kontekste: teologijos istorijos paskaitos“, „Dievas–gamta–protas: išmintingai demonstruojamas pamaldumas“, „Epilogas: tik dykos kalbos?“
Studijos autorius kviečia šią knygą vertinti kaip tarpdalykinį veikalą – savotišką sankirtos tašką, kuriame susitinka įvairių laikotarpių įvairių autorių tekstai, įžvalgos ir mintys.
Paskutinės metų dienos balansas
Dienoraščio fragmentai / Alfonsas Nyka-Niliūnas. – Chicago (Ill.) : Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, [T. 1]: 1938-1970. – 1998.
1939
Po trumpo atodrėkio ir vėl sninga. Kasdien. Be paliovos. Dienomis sėdžiu prie lango ir stebiu, kaip juodos peizažo dėmės tolydžio vis mažėja, kol pagaliau virsta taškais. Upė tapo juoda linija, vingiuojančia baltame žiemos popieriuje.
Žiemos grafika.
(p. 35)
1944
Paskutinė metų diena. Po vidurnakčio. Vienas (nes norėjau būti vienas, kaip jau tūkstantį kartų įsiklausyti savyje, atgauti kontaktą su savimi). Dieną – Am Rütli su Girniais. Į pavakarį – su Fräulein Dorado giliai užsnigtame Tiergartene. Vaikščiojom iki santėmio. Tai toks beveik negyventos ir negyvenamos paskutinės metų dienos balansas.
Sveikiname!
Kalėdoms artėjant …
Ar žinojote, kad išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė yra parašiusi eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973), „Kalėdų dovana“ (1973), „Peliukai ir plaštakės“ (1973), „Klementina ir Valentina“ (1974), „Skraidantis paršiukas“ (1974).
Artėjant Šv. Kalėdoms, kviečiame paskaityti nuotaikingą ištrauką iš eiliuotos pasakos „Kalėdų dovana“, kurią galite rasti Lituanikos skyriuje. Toliau skaityti „Kalėdoms artėjant …”
Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje
Gruodžio 19 d. Romoje į kalėdinį vakarą susirinkusiai lietuvių bendruomenei buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“
Parodos rengėjos – Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyriausioji tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė – susirinkusiems išsamiai pristatė parodos kontekstą: II pasaulinio karo pabaigos istorinius įvykius, lėmusius daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos piliečių pasitraukimą į Vakarus. Šiandieninę karo pabėgėlių situaciją primenantys istoriniai liudijimai sulaukė didelio Romos lietuvių susidomėjimo. Daugelis jų, ypač jaunesnieji, pripažino turėję itin menkų žinių apie šį istorinį laikotarpį. Klausytojus nustebino parodoje atskleidžiamos neįprastai didelės, atrodo, to meto sąlygomis net neįsivaizduojamos, leidybos apimtys ir lietuviškos veiklos intensyvumas. Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje”